• Šiandien yra: Trečiadienis, gruodžio 7, 2016

Alzhaimerio ligos simptomai – jau vaikystėje



Pasikeitimai, rodantys, jog žmogus turi gerokai padidintą riziką susirgti Alzhaimerio liga, gali  būti aptikti jau vaikystėje – tokius tyrimų rezultatus pateikė mokslo žurnalas „Neurology“.

Alzhaimerio liga yra pati dažniausia senatvinės silpnaprotystės forma. Pirmieji simptomai atrodo nekeliantys didelio susirūpinimo – tiesiog pasimiršta kai kurie dalykai. Viska prasideda nuo mums įprastų „pamiršimų“ – kur padėti automobilio raktai ar kur mobilusis telefonas, o vėliau darosi sunku pasakyti kiek jums metų ar kurie dabar apskritai metai. O toliau ligai progresuojant žmonės netenka gebėjimo rašyti, normaliai protauti ir netgi kalbėti.

Jau daugelį metų bandoma išrasti vaistus nuo šios protą ėdančios ligos. Ilgus metus neurologai koncentravosi į specialius proteinus, kurie atsiranda smegenyse pasiekus garbų amžių, tačiau eksperimentiniai vaistai neparodė norimų rezultatų. Nauja hipotezė sako, jog Alzhaimerio liga yra rezultatas procesų, vykusių kūne visą gyvenimą. „Naujoji studija stengiasi kuo giliau ištirti šią teoriją“ – sako Rebecca Knickmeyer, raidos ir pažinimo neurologijos specialistė iš Šiaurės Karolinos „Chapel Hill“ universiteto.

Šiam tyrimui buvo panaudota 1187 pacientų (nuo 3 iki 20 metų amžiaus) smegenų nuotraukos ir jų raidos stebėjimo medžiaga. Šie žmonės taip pat buvo tikrinami dėl APOE, apoliproteino E geno, kuris asocijuojamas su Alzhaimerio liga. Kiekvienas asmuo turi dvi kopijas šio geno – vienas paveldėtas iš motinos, kitas iš tėvo.

Tiriant paaiškėjo, jog APOE genas gali būti daugybės skirtingų „versijų“ ir tiriamųjų, turinčių bent vieną kopiją genomo e4 (to pačio APOE variacija), smegenų skiltis, atsakinga už emocijas, motyvaciją ir atmintį, yra gerokai mažesnė nei kitų individų. Negana to, atskiri smegenų žievės centrai, atsakingi už daiktų atpažinimą bei sprendimų priėmimo procesą taip pat buvo labai nedideli.

„Šie pakitimai smegenų struktūroje kaip manoma yra Alzhaimerio ligos rezultatas.“ – sako Linda Chang, Havajų universiteto neurologinių mokslų tyrimo programos ir šio tyrimo vadovė. Šis tyrimas rodo „kad pakitimai formuojasi jau vaikystėje.“ Mokslininkai taip pat išanalizavo pažintinių testų rezultatus ir pamatė, jog vaikai su e4 genu pelnė daug mažiau taškų.

Tačiau dar ne viskas aišku. Pačius prasčiausius rezultatus gavo vaikai, turintys e4 ir e2 (geno, kuris, kaip iki šiol buvo manoma, saugo nuo Alzhaimerio ligos) derinį. Tai atskleidžia, kad turime kuo greičiau tirti ir šį geną – galbūt jis yra daugiausiai lemiantis susergant.

Deja, bet tyrimo rezultatai dar neturi konkrečių klinikinių sprendimų. Kita vertus, šie tyrimai padeda atrasti kelią į labai sudėtingą Alzhaimerio ligos vidų, nubrėžti jos susidarymo gaires. Be to, visi tirti žmonės bus ir toliau stebimi – tai būtina norint iki galo viską suprasti.

Atrodo, jog šis tyrimas atrado tik ledkalnio viršūnę, tačiau dabar daugelio šalių mokslininkai kartoja studiją savo šalyse, ieško naujų genų sukeliamų susirgimų sąsajų. Mokslininkai tiki, jog toliau atkakliai dirbant, šią baisią ligą, atimančią iš žmogaus jo didžiausią turtą – protą bei prisiminimus, pastebėsime daug anksčiau ir netgi sugebėsime visiškai išgydyti.

Sudarė: Vytenis Utaras

Parengta pagal „The Wall Street Journal“ medžiagą.

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>