• Šiandien yra: Sekmadienis, gruodžio 11, 2016

Aplinkos viceministras A. Genevičius: ar mokesčio didinimas – išeitis riboti automobilių srautus Neringoje?

Nida, nuotr. Wikimedia CommonsNida, nuotr. Wikimedia Commons

Įvedus eurą, kainos kyla kaip ant mielių, rodos, kad niekada ir nesustos. Nors apie drastišką mokesčio už įvažiavimą į Neringą padidinimą buvo prabilta dar praėjusiais metais ir užsimota jį pakelti iki 50 eurų, tai ir liko kalbomis. Tačiau šiais metais Neringos savivaldybės taryba vėl grįžo prie šio mokesčio – nutarė dviem mėnesiams apmokestinti saulę viename gražiausių šalies kampelių. Nuo šių metų du vasaros mėnesius įvažiavimas į Neringą lengvuoju automobiliu kainuos 20 eurų, o nameliu ant ratų – 30 eurų.

Prieš kelias dienas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke 195 valstybių vadovai pasirašė Paryžiuje patvirtintą istorinį teisiškai privalomą visuotinį klimato kaitos susitarimą, kuriuo įsipareigoja mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Todėl pajūrio politikų deklaracija, neva, naujomis kainomis, kurios patvirtintos praeitą savaitę, siekiama ne atbaidyti turistus, o skatinti juos į Neringą vykti ne nuosavu automobiliu, o kitomis, aplinkai palankesnėmis transporto priemonėmis, tausoti gamtą, kovoti prieš klimato kaitą, skamba patraukliai. Tačiau ar iš tiesų padidinti mokesčiai – išeitis riboti automobilių srautus ir skatinti gyventojus rinktis alternatyvias, gamtai „draugiškas“ transporto priemones? Ar tik nenorima, kad Neringa taptų privilegijuotųjų poilsio oaze?

Praėjusiais metais Neringos meras vienoje televizijos laidoje sakė, kad už įvažiavimą surenkamas vienas milijonas eurų. Suma gana įspūdinga. Teigiama, kad tai yra ekologinis mokestis, kuris panaudojamas paplūdimiams tvarkyti, miestui prižiūrėti, t. y. atliekoms tvarkyti, miestui valyti. Tačiau kiekvienos savivaldybės pareiga užtikrinti, kad būtų teikiama atliekų tvarkymo paslauga gyventojams ir svečiams. Man, kaip aplinkos viceministrui, kyla klausimas: jeigu kalbama apie ekologiją, didinamas mokestis už įvažiavimą ir teigiama, kad nepakanka automobilių parkavimo vietų, kodėl nesistengiama plėsti infrastruktūrą, naudoti alternatyvias priemones? Jeigu skatinama žmones keisti įpročius, tam visų pirma reikia sudaryti sąlygas. Kita vertus, ką už padvigubintą įvažiavimo mokestį gaus į Neringą atvykęs žmogus? Pats daug keliauju automobiliu po Europą, bet net Šveicarijoje, kurios gamtos grožis yra šios šalies vizitinė kortelė, ekologinis mokestis patekti į Alpes yra 6 eurai.

Manau, kad jau atėjo laikas pradėti ilgai atidėliotą dialogą su verslininkais, bendradarbiauti įrengiant modernias stovėjimo aikšteles ir taip padidinti automobilių parkavimo vietų. Juk teigiama, kad tokių Neringoje yra vos tūkstantis, o kartais ją užplūsta net keletas tūkstančių automobilių. Dar vienas svarbus dalykas. Jeigu pabranginamas įvažiavimas, ar yra investuota į patogesnį susisiekimą gyvenvietėse ir viešojo transporto plėtotę? Jeigu jau norima spręsti automobilių srautų problemą, kodėl iki šiol Neringos gyvenvietėse nėra viešojo transporto paslaugų ar patogaus susisiekimo dviračiais? Susidaro įspūdis, kad šią problemą bandoma spręsti ne nuosekliai, o nuo galo.

Nereikia pamiršti ir vietos gyventojų. Juk daugumai jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis – pajamos iš turistų ir poilsiautojų. O jų neabejotinai sumažės dėl taip pabrangusio įvažiavimo mokesčio. Nesinorėtų, kad pasitvirtintų posakis „norėjo kuo geriau, bet išėjo kaip visada“. Prieš imdamiesi drastiško žingsnio, politikai turėtų devynis kartus pamatuoti, o tik tada – kirpti.

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>