• Šiandien yra: Šeštadienis, gruodžio 10, 2016

Ar egzistuoja širdies vėžys?

Širdis, nuotr. FreepikŠirdis, nuotr. Freepik

Ar esate kada nors girdėję, kad kas nors susirgo ar netgi numirė nuo širdies vėžio? Ne? Taip pat vis dažniau rašoma ir kalbama, kad susirgimų vėžiu daugėja todėl, kad žmonės gyvena vis ilgiau. Tikimybė, kad ląstelėje prasidės mutacijos ir dėl to atsiras vėžys, didėja kartu su ląstelės amžiumi. Kuo senesnė ląstelė, tuo didesnė tikimybė, kad mutacijos sukels jos degeneraciją. Tačiau ar tai iš tiesų paaiškina didėjantį susirgimų skaičių?

Kaip teigia Johannes F. Coy ir Maren Franz savo knygoje „Naujoji priešvėžinė mityba“, širdies atvejis leidžia teigti, kad ši tezė ne visiškai teisinga. Širdis yra tas žmogaus kūno organas, kuris daugiausiai priklauso nuo energijos gavybos oksidacijos būdu ir mažiausiai yra linkęs į gliukozės rauginimą.

Be kita ko, tai reiškia, kad širdies ląstelė, esant ūmiam deguoniens nepakankamumui (širdies infarktas dėl kraujagyslių užsikimišimo), negali pereiti prie kitos, nuo deguonies nepriklausomos energijos gavybos formos. Ji tuojau pat žūva. Nors ši širdies ypatybė ūmiu atveju reiškia mirtį, tačiau žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, apsirūpinti energija tik vienu būdu yra privalumas.

Kai naudojamasi vienu t.y. nuo deguonies priklausomu, energijos atpalaidavimo būdu, širdies raumens ląstelė neturi galimybės pavirsti rauginančia vėžio ląstele.

Krauju keliaujančios vėžio ląstelės gali nusėsti dideliuose organuose, pavyzdžiui, smegenyse, kepenyse ir plaučiuose ar netgi kietose kaulų struktūrose. Atskiros vėžio ląstelės keliaudamos krauju daugelį kartų kontaktuoja ir su širdies raumeniu. Tačiau paprastai joms niekada nepavyksta čia įsitvirtinti.

Iš viso to galima daryti išvadą, jog agresyvios vėžio ląstelės gali apsigyventi naujuose audiniuose tik tada, kai jos turi pakankamai GLIUKOZĖS (cukraus) pieno rūgščiai rauginti. Širdies atžvilgiu ši strategija yra neveiksminga, nes joje vyksta oksidacija ir ji nėra aprūpinama cukrumi. Vėžio ląstelėms tuoj pritrūksta maisto, jos žūsta ir jas sunaikina imuninė sistema.

 

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>