• Šiandien yra: Ketvirtadienis, gruodžio 8, 2016

Dėl netinkamo ugdymo mokyklose 40 proc. gabių vaikų nerealizuoja savo gebėjimų

Mokiniai, nuotr. FreepikMokiniai, nuotr. Freepik

„Balta varna“, „visažinis“, „tas prie meno“, „keistuolis“, „gabus, bet tinginys“ – tokios etiketės kitokiems vaikams buvo ir vis dar yra klijuojamos Lietuvos mokyklose. Siekiant laiku pastebėti moksleivių gabumus, sudaryti sąlygas jiems plėtotis, KTU Vaižganto progimnazija jau penkerius merus identifikuoja ir ugdo gabiuosius ir talentinguosius vaikus. Progimnazija tapo pirmuoju Europos Talentų paramos tinklo padaliniu Baltijos šalyse.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Vaižganto progimnazijos direktorės L. Merfeldienės teigimu, dirbant su gabiais vaikais labai svarbus geras dalykinis mokytojo pasirengimas. Pedagogas, giliai išmanydamas savo mokomąjį dalyką, geba moksleiviams užduoti aukštesnio mąstymo lygio reikalaujančius klausimus, taip skatindamas ir ugdydamas jaunuolio aukštesnio lygio mąstymo procesus bei sudaryti sąlygas mokiniui ne tik įsisavinti žinias, bet ir jas taikyti, perkelti į kitą naudojimo sritį ar lygmenį.

Talentams vystyti trūksta sąlygų

Pasak KTU Vaižganto progimnazijos direktorės, mokykla – tai susitikimų vieta, todėl joje būtinos jaukios, gražios, funkcionalios bendros erdvės, bet tiek mokiniui, tiek mokytojui reikia ir asmeninės vietos.

„Mokiniai negali išmokti mokytis nuolat lakstydami po kabinetus ir pamokas – tam reikia laiko ir santykinės ramybės. Gabiesiems reikia pagalbos turimam potencialui atrasti, palankios emocinės aplinkos, kurioje jų idėjos išsiskleistų. Vaikams reikia palaikančios suasmenintos aplinkos, kad pamirštų pasaulio nejaukumą, atsikratytų gynybos ir galėtų užsiimti svarbesniais gyvenimo uždaviniais, taip pat ir kurti“, – kalbėjo L. Merfeldienė.

Jos teigimu, net tada, kai klasė yra pakankamai homogeniška, unikalūs mokinio sugebėjimai ir poreikiai reikalauja laiko ir tinkamo dėmesio: „Vaikai skiriasi darbo tempu, mokymosi stiliumi, turimomis žiniomis, interesais. Jiems reikia ypatingo skatinimo – kompetentingo mokytojo, taip pat geros materialinės bazės – juk negalima groti pianinu jo neturint.“

Direktorė džiaugėsi, kad mokyklai labai padeda Kauno technologijos universitetas, sudarydamas sąlygas moksleiviams naudotis turtingomis edukacinėmis erdvėmis bei aktyviu dalyvavimu ugdomojoje veikloje.

„Mūsų ateities siekis – sukurti integralų itin gabių vaikų ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje modelį, kad palengvintume talentų socializaciją ir tuo pačiu sudarytume sąlygas talentams vystytis“, – KTU Vaižganto progimnazijos ateities viziją pristatė L. Merfeldienė.

Ypatingiems – ypatingas dėmesys

Rūta Songailienė, KTU Vaižganto progimnazijos Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja, mano, kad diskutuojant apie išskirtinių gebėjimų jaunuolių ugdymą, iš pradžių reikia tinkamai suprasti gabaus vaiko sąvoką.

„Iki šiol nei bendros gabumų sampratos, nei visuotinai pripažįstamo gabių vaikų ypatybių apibrėžimo nėra. Remiantis vienais gabumų paaiškinimais, gabiais galima laikyti 1-2 proc., kitais – iki 20 proc. visų žmonių. Galbūt todėl ir yra tiek daug painiavos šiuo klausimu“, – svarsto R. Songailienė.

Visgi, abejonių nekelia tai, jog gabaus vaiko požymiai – aukšti intelekto ir kūrybiškumo lygiai. Dažnai sąvokos „gabus“ ir „talentingas“ vartojamos kaip sinonimai, tačiau talentingi vaikai – tai vaikai, turintys ypatingų gebėjimų, kurie pasireiškia vienos ar kelių meno, mokslo ar sporto sričių pasiekimais. Paprasčiau tariant, gebėjimai, tai potencialas, o talentas – pasiekimas“, – įsitikinusi pedagogė.

Jos nuomone, klaidos atsiranda iš nežinojimo arba klaidingų įsitikinimų. Visuomenėje šiandien netrūksta įvairių mitų apie gabius vaikus: „Dažnai girdime sakant, kad visi vaikai kam nors gabūs arba, kad gabus vaikas yra tas, kuris gerai mokosi, yra motyvuotas ir neturi elgesio problemų, kuriam sekasi tiesiog savaime, be jokių pastangų.“

Pašnekovė skuba šiuos mitus paneigti, pažymėdama, kad kartais gabūs vaikai gali nuobodžiauti mokykloje, praleidinėti pamokas, atsisakyti daryti jiems neįdomias užduotis, gauti prastus pažymius, konfliktuoti su mokytojais ir panašiai. Jie taip pat gali turėti emocinių ar elgesio sutrikimų, Aspergerio sindromą.

Pedagogė R. Songailienė teigė, nebijanti pripažinti nepatogios ir vaikų tėvams nepriimtinos tiesos, kad visi vaikai yra ypatingi, bet ne visi turi ypatingų gabumų ar talentų.

„Aukšti mokymosi pasiekimai gali būti tiesiog geros atminties ar ypatingo darbštumo rezultatas, o ne ypatingų gabumų požymis“, – teigė R. Songailienė. – Ir vidutinių intelektinių gebėjimų, motyvuotas, mokinys gali pasiekti gerų mokymosi rezultatų bei sėkmingai studijuoti universitete.“

Atsiskleisti padeda sociumas

KTU Vaižganto progimnazijos Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja atkreipia dėmesį, kad ugdant gabius vaikus, dar vienas labai svarbus dalykas yra sociumas. „Ypač gabiems paaugliams labai reikalingas bendravimas su tokiais pat ben­draamžiais, jų parama. Bendraamžių grupėje vyksta asmenybės so­cializacija – formuojasi vaiko pasaulėžiūra, charakterio ypatybės“, – sako R. Songailienė.

Jos teigimu, paaugliai dažnai susitapatina su grupe – ji tampa elgesio etalonu, todėl labai svarbu, kad tose grupėse aplinka būtų pozityvi, motyvuojanti ir grįsta bendromis vertybėmis, kurios yra norma, o ne siekiamybė.

Gabių vaikų mokymasis toje pačioje klasėje su žemesnio nei pagrindinio pasiekimų lygio vaikais šiandien kelia daug diskusijų. Anot pedagogės, problema yra ne todėl, kad skirtingų gebėjimų ir pasiekimų vaikai kartu mokosi vienoje klasėje, o todėl, kad vienu metu mokytojas turi diferencijuoti ugdymą pagal kiekvieno vaiko pasiekimų lygį. „Gerai, jei klasėje mokosi 12-15, o ne 25-30 mokinių, tarp kurių yra ir ypač gabių, ir nemotyvuotų, ir turinčių specialių ugdymosi poreikių vaikų“, – kalbėjo pašnekovė.

Dažnas atsakymas, jog viskas priklauso nuo mokytojo meistriškumo: „Sutinku, bet ar tikrai reikia kasdieninės nuolatinės įtampos pamokoje tiek vaikams, tiek meistriškajam mokytojui? Vardan ko tai? Utopinės lygiavos?  Kodėl, pavyzdžiui, anglų kalbos pamokoje, jos taisykles pramokę ar laisvai kalbantys vaikai, apkrauti papildomomis savarankiškomis užduotimis „stipresniesiems“ turi stebėti, kaip pusė klasės dar tik gvildena netaisyklingas veiksmažodžių formas, o likusi dalis net nesupranta, kas yra tas veiksmažodis?“

R. Songailienės nuomone šioje situacijoje labiausiai „pasisekė“ švietimo vadybininkams, kurie nebus apkaltinti diskriminuojančiu mokinių rūšiavimu.

Nėra talentų ugdymo sistemos

Savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklos vis dar tebevykdo masinio švietimo misiją. Nors bendrojo lavinimo mokykloms savo nuožiūra paliekama spręsti, kaip pasitelkę tik žmogiškuosius išteklius, atpažins, įvertins ir ugdys gabiuosius, tačiau toms, kurios imasi iniciatyvos taikyti diferencijuotą ugdymą pagal pasiekimus, dažniausiai priekaištaujama, kad tai – diskriminacija mokymosi sunkumų turinčių vaikų atžvilgiu.

Visgi, pedagogė R. Songailienė pažymi, kad apie atvejus, kuomet gabus vaikas atsiranda edukacinėje aplinkoje, orientuotoje į vidutinių gebėjimų, o kartais ir motyvacijos stokojančius vaikus, apie diskriminaciją gabiojo ar talentingo vaiko atžvilgiu nutylima.

Pasak R. Songailienės, gabių vaikų ugdymas šiandien yra tik šeimos apsisprendimo, o ne valstybės reikalas: „Jei Lietuvoje būtų vieninga gabiųjų ir talentingų mokslui identifikavimo ir ugdymo sistema, tokių vaikų padaugėtų beveik dvigubai.“

„Neabejoju, kad kai kurie gabūs vaikai pasieks stebėtinai aukštų rezultatų ir be mokytojų, tėvų pagalbos, tačiau daugelis jų, jeigu gabumams nebus skiriamas reikiamas dėmesys, nepasieks to lygio, kurio galima tikėtis, atsižvelgiant į potencialą“, – kalbėjo R. Songailienė. – Labai svarbu laiku pastebėti jaunuolių gabumus, sudaryti sąlygas jiems plėtotis ir tuos vaikus bei jų šeimas visokeriopai palaikyti.“

 

Žymos:,

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>