• Šiandien yra: Trečiadienis, gruodžio 7, 2016

Didžiausia Pakistano kino rėmėja – kariuomenė

Kadras iš kovinio pakistaniečių filmo

Kartais senų kareivių taisyklė niekur nesisiūlyti savanoriu norint išlaikyti sveiką kailį gali ir nepasiteisinti. Štai kad ir kareiviams Pakistano armijoje suteikiama galimybė rinktis tarp kovų su sukilėliais Vazaristano dykynėse, ar savanoriauti filmuose, kur jiems tereiktų suvaidinti kareivius. Nors profesionalūs aktoriai dažnai pabrėžia, jog vaidyba atima daug dvasinių ir fizinių jėgų, tačiau sekinantys masuočių filmavimai atrodo panašūs į pikniką, palyginus su realybe šiaurės vakarų Pakistane.

Pakistano filmų industrija neprilygsta savo kaimynei Indijai nei dydžiu, nei žanrų gausa. Jei aplinkybės nepasikeis, šiais metais Pakistane bus išleisti 48 filmai – ir tai jau būtų rekordas, tačiau Indijoje per praėjusius metus buvo pastatyta 38 kartus daugiau kino juostų. Kariuomenė, pavydėdama savo kaimynei jos milžiniškos minkštosios galios, siekia keisti situaciją. Hassan Waqas Rana, žinomas Pakistano režisierius, sako, kad karinė vadovybė “tiesiog peržvelgia scenarijų ir jei jie mano, jog jis pakankamai geras, duoda tau, ko tik reikia.”

Tačiau armija filmų nefinansuoja, nors ir gali susidaryti toks įspūdis. Vietoj to ji padeda žemo biudžeto projektams ekrane atrodyti daug padoriau, suteikdami logistinę pagalbą, priėjimą prie kariuomenės žemės, bazių, technikos. Negano to, kariuomenė leidžia naudotis ginklais, sraigtasparniais, sprogmenimis, masuote, kad tik scenos atrodytų kuo tikroviškesnės. “Kai tik mes baigiame filmuoti, mūsų masuotė iškart patraukia atgal į savo vietas karinėse bazėse ar misijose” – sako Hassan Waqas Rana.

Kai kurie giria kariuomenę, kuri stengiasi padėti kino industrijai – ji buvo beveik sužlugdyta dėl kelis dešimtmečius taikytų didžiulių mokesčių, tačiau liberalių pažiūrų žmonės juos kritikuoja visuomenėje kuriant agresyvaus patriotizmo bei nacionalizmo nuotaikas. Ir žinoma, pačios karinės pajėgos labiausiai mėgsta tas juostas, kurios jas rodo iš išskirtinai gerosios pusės bei šlovina karinį heroizmą. Be to, kariškių remiami filmai taip pat atspindi ir jų požiūrį į valdžią – kaip korumpuotą ir supuvusią iki paširdžių.

Jau minėto režisieriaus Hassan Waqas Rana pirmasis filmas pasakoja istoriją, kurioje geidulinga Indijos šnipė siekia sukiršinti Talibano kovotojus vykdyti teroristinius aktus. Šis siužetas atspindi ne tik kariškių, bet ir viso Pakistano žmonių įsitikinimą, jog Indija kalta dėl Talibano veiksmų jų šalyje.

Kyla klausimas, ar taip stipriai įtakojama kino industrija gali laisvai gyvuoti. Kai kas mano, jog tai nėra įmanoma. Nadeem Mandviwalla, kuriam priklauso didžiulis kino teatrų tinklas sako, jog auditorijai pradeda įgristi filmai apie nesibaigiančius Indijos planus sužlugdyti Pakistaną ir Bolivudo filmai ir toliau išlieka labai populiarūs, nepaisant oficialių draudimų juos platinti ir žiūrėti. Netgi pats Hassan Waqas Rana su tuo sutinka. Praeitais metais jis atsisakė vadovauti didžiuliam projektui, pavadinimu “Fantomas”. Ši istorija taip pat pasakos apie Indijos šnipus ir terorizmo organizavimą Pakistane. Kino kūrėjas pasakė, jog “Pakistanas turėtų atsikratyti viso šito anti-indiško dalyko.”

Taigi, panašu, jog net atrodytų tokios uždaros ir kieta politika valdomas šalies kaip Pakistanas žmonėms propaganda, kad ir kaip gerai “susukta” ar įspūdingai atrodanti, tiesiog “nelimpa”. Reikia tik tikėtis, jog laikui bėgant padėtis po truputį keisis į gera.

Sudarė: Vytenis Utaras.

Pagal „The Economist“ medžiagą.

 

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>