• Šiandien yra: Trečiadienis, gruodžio 7, 2016

Dirbtinis intelektas – grėsmė darbo rinkai?

Dirbtinis intelektasDirbtinis intelektas

Ekspertai perspėja, kad pakeitus žmogaus darbą mašinomis, didelė dalis populiacijos gali tapti tiesiog nereikalinga. Jie nerimauja, kad ištobulinus dirbtinį intelektą ir jo galią, mes nežinosime nei kaip ja naudotis, nei kaip ją suvaldyti ir tai galų gale gali privesti prie milijonų sunaikintų darbo vietų ir netgi Apokalipsės, kokią tikriausiai visi esame matę filme “Terminatorius”.

Tačiau šios baimės ir nuogąstavimai labai panašūs į tuos, kurie skambėjo prieš dvejus šimtus metų, tik tuomet buvo kalbama apie pavojus, kuriuos kelia garo variklio technologijos panaudojimas. Taigi panašu, jog istorija vėl kartojasi, tik šiek tiek kitomis aplinkybėmis.

Po daugybės bandymų dirbtinis intelektas pasiekė didžiulį progresą per kelis pastaruosius metus. Buvo išrasta ”giliojo mokymosi” technologija, kai programa, gavusi pakankamą kiekį duomenų bei kurios veikimas yra sumodeliuotas žmogaus smegenų veikimo principu, gali išmokti įvairių sudėtingų užduočių. Be jų sunkiai veiktų “Google”  paieškos sistema, “Tesla” savaeigiai automobiliai, automatinė “Facebook” nuotraukų žymėjimo funkcija ar “Apple” telefonuose įdiegta “Siri”. Toks greitas progresas sukėlė susirūpinimą dėl saugumo ir masinio darbo funkcijų pakeitimo mašinomis. Stephen Howking’as ir Elon Musk’as yra susirūpinę dėl to, kad dirbtinis intelektas netaptų nevaldomas ir nesukeltų konflikto tarp žmonių ir naujai iškeptų skaitmeninių protų.

Mūsų sukurti dirbtiniai protai tikrai įspūdingi, tačiau net ir dabar jie sugeba atlikti tik labai specifines ir ribotas užduotis. Andrew Ng, mokslininkas, dirbantis su šių programų kūrimu sako, jog baimė, kad jos taps “protingesnės” už žmones labai panaši į nuogastavimus, kad Marse žmonių populiacija taps nepakeliamai didelė, nors iki Marso dar nenukeliavo nei vienas žmogus. Daug svarbesnis klausimas yra kaip žmonių gyvenimo stilių ir įpročius gali pakeisti pokyčiai, susiję su naujomis technologijomis.

Daugiausiai susirūpinimo keliantis scenarijus yra mums pažįstamas iš jau minėto fantastinio filmo, tačiau tai, tik senos baimės įvilkimas į naują rūbą – jau 1818 metais pasirodžiusiame Meri Šeli romane “Frankensteinas” buvo nagrinėjama žmogaus ir jo kuriamų technologijų problema. Panika dėl “technologinio nedarbo” pirmą kartą smogė šešiasdešimtaisiais(atsiradus pirmiems robotams ir kompiuteriams), o po to ir aštuoniasdešimtaisiais(atsiradus asmeniniams kompiuteriams). Ironiška  tai, kad tuo laikotarpiu atsirado daugybė naujų darbo vietų, kadangi reikėjo žmonių, kurie galėtų valdyti naujas technologijas ir naujus, su jomis susijusius procesus. Pavyzdžiui, sukūrus bankomatų sistemą, atidaryti naują banko padalinį tapo daug pigiau, dėl to sparčiai plėtėsi bankinis sektorius.

Nors dideli darbo praradimai ir neatrodo tikėtini, tačiau 19 amžiaus patirtis rodo, jog daugeliui žmonių technologinių revoliucijų laikotarpis būna gan sunkiai pakeliamas. Nors, įvykus industrinei revoliucijai ir pagerėjo daugelio žmonių gyvenimo sąlygos, tačiau prireikė daug laiko, kol pakilo atlyginimai, o vyriausybės per vėlai sureagavo į kaimo gyventojų migraciją, miesto populiacijų kilimą ir atitinkamos švietimo bei gerovės reformos pasirodė tik dvidešimto amžiaus pradžioje.

Dabar mūsų pasaulis daug dinamiškesnis ir perėjimo etapas truks gerokai trumpiau. Jau dabar kyla skirtumas tarp pajamų pasiskirstymo – visi esate girdėję apie tai, jog IT specialistai gauna puikius atlyginimus ir kad jų visur trūksta. Kyla dvi didžiausios problemos: kaip paruošti darbo rinką šiam pokyčiui ir kaip padėti darbo rinkos dalyviams išmokti naujų reikalingų įgūdžių.

Technologija keičia darbo rinką ir darbuotojams nori nenori, bet teks prisitaikyti. Tai reiškia, jog jau dabar reikia ieškoti naujų būdų lanksčiai padėti žmonėms įgyti reikiamas žinias, mokytis greitai ir efektyviai. Mokymasis visą gyvenimą bei nuolatinis tobulėjimas darbe įgaus dar didesnę svarbą (įvairūs simuliatoriai ir kompiuterinės programos turėtų padėti tai įgyvendinti). Aukšto lygio kompiuterinis raštingumas taps privalomas visur.

Kita vertus, tokie “žmogiški” dalykai kaip socialinės ar charakterio savybės taps dar svarbesnės. Technologijos greitai keičiasi, tačiau jos negali užjausti, negali pakeisti žmogiškų ryšių ir dirbti kūrybiškai. Mokslininkai teigia, jog kaip tik kūrybiškumas, gebėjimas pažvelgti į situaciją iš įvairių rakursų, sumąstyti tai, kad iš pradžių atrodo neįmanoma, taps pagrindinėmis trokštamo darbuotojo savybėmis.

Socialiniai valstybių modeliai taip pat turės keistis, kadangi reikės padėti individams, kol jie prisitaikys ir pereis prie naujai susiklosčiusios santvarkos. Manoma, kad geriausias to sprendimas – minimalios išmokos idėja, kur kiekvienas gauna atlyginimą tol, kol mokosi naujų, kitam darbui reikalingų dalykų, ir čia kalbama ne apie dabar egzistuojančią ir juokingas pinigų sumas išmokančią darbo biržą, o apie griežtai struktūrizuotą organizaciją, mokančią dideles išmokas tiems, kas siekia išmokti profesijų, kurių labiausiai trūksta rinkoje. Ši sistema būtų priklausoma nebe nuo valstybės, o nuo pačių darbuotojų ir juos samdančių darbdavių.

Deja, nors naujos socialinės sistemos ir yra sukurtos, tačiau mažai tikėtina, jog konservatyvios visuomenės, net jų valdžiai susiprotėjus daryti būtinus pokyčius, leistų atlikti reikalingus veiksmus. Panašu, jog gali kilti naujų, ignoruojančių besikeičiantį pasaulį luditų banga. Bet nusiminti nereikėtų – kad ir kiek šėlo luditai, šiandien begaliniam skaičiui užduočių naudojame įvairiausius įrengimus, o svarbiausia, jog jie, neišsipildžius baimės pilnoms pranašystėms, yra valdomi žmonių.

 

Sudarė: Vytenis Utaras

Pagal “The Economist” medžiagą.

 

 

 

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>