• Šiandien yra: Pirmadienis, gruodžio 5, 2016

Edukologai: mokytojo dominavimo pamokose sumažėjo, bet slinktis link interaktyvaus mokymosi – dar per maža

bertita-simonaitiene-nuotr-ktubertita-simonaitiene-nuotr-ktu

„Moksleiviai ir jų tėvai vis dažniau prilyginami klientams. Jiems teikiama švietimo paslauga turi būti kokybiška, atitikti laikmetį ir tėvų lūkesčius konkrečiai mokyklai, kuriuos jos pedagogai turi pateisinti“, – mano KTU Inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas. Jis, kartu su KTU docente Berita Simonaitiene, kurios teigimu šiandien Lietuvoje yra būtini pokyčiai pedagogų rengime, skaitys pranešimus rugsėjo 20 d. KTU vyksiančioje konferencijoje „Lietuvos švietimo sistema: išmoktos pamokos ir ateities vizijos“.

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (KTU SHMMF) vyksiančioje nemokamoje konferencijoje bus apžvelgtos ir Lietuvos bei Kauno švietimo aktualijos, gerosios mokyklų praktinės patirtys, sėkmės istorijos miesto ir šalies kontekste. Registruotis į konferenciją galima ČIA.

Mokyklų durys tyrėjams – uždaros

Anot KTU SHMMF Edukologijos katedros docentės B. Simonaitienės, dabar dominuojantis lygiagretusis pedagogų rengimo modelis jau turi katastrofiškus padarinius.

„Keletą metų lygiagretaus modelio programos nepriima ir jau neberengia fizikos, chemijos, matematikos mokytojų. Šių programų stojantieji tiesiog nesirenka. Norinčių dirbti šių dalykų mokytojais jaunų žmonių yra, tik jie renkasi kitus kelius: „Renkuosi mokyti“ programą, gretutines ir kvalifikaciją teikiančias pedagogikos studijas, – vardijo B. Simonaitienė. – Bėda ta, kad šie alternatyvūs tapimu mokytojais modeliai dar nėra pasiekę tokio masto, kad išspręstų naujų kompetencijų atėjimą į mokyklą.“

Edukologės teigimu, kitas egzistuojančios sistemos trūkumas – alternatyvų tapimo mokytoju kelią pasirinkę besimokantieji negauna būsimiems pedagogams skiriamų didesnių stipendijų, o kartais net patys turi mokėti už pasirenkamus pedagogikos modulius.

„Šie klausimai svarstomi jau ir valstybiniu lygiu, bet labai lėtai, nes derinami visų buvusių „veikėjų“ ir naujai ateinančių į šią veiklą institucijų interesai. Mes, KTU edukologai, jaučiame problemą, matome situaciją, žinome savo galimybes ir tikrai galime įsipareigoti rengti minėtus chemijos, fizikos, matematikos ir informatikos mokytojus“, – kalbėjo B. Simonaitienė.

Pasak jos, vidiniai susitarimai tarp chemijos, fizikos, matematikos ir informatikos krypčių studijas vykdančių padalinių ir edukologijos katedros, atsakingos už gretutines pedagogikos studijas, jau yra. Dabar norėtųsi ir politinių sprendimų, kad mokytojo kelią pasirinkę minėtų studijų krypčių studentai gautų didesnes stipendijas.

„Dar viena opi problema, kad universitetuose dirbantys tyrėjai, savo tyrinėjamo mokslo lauko ekspertai, norintys dėstyti mokykloje integruotus dalykus, tokius kaip robotika, medijos ir kitus, negali to daryti, nes netenkina nustatytų reikalavimų.

Paradoksas, kad naujai susikuriančių krypčių ekspertai, dirbantys universitetų programose, negali tų dalykų dėstyti mokykloje, nes priimant į mokyklą paisoma tik senų diplomų įrašų, bet paneigiama jų dabartinė tyrimų ir ekspertinė veikla. Docentai vadovauja universitetinėms katedroms ir mokslinėms grupėms, bet mokyklose dėstyti negali“, – teigė KTU docentė.

Prasilenkia su interaktyvumu

B. Simonaitienės teigimu, šiandien reikalingas aktyvesnis mokinių tėvų įtraukimas į mokyklų valdymą ir teisių, galių priimti sprendimus jiems suteikimas.

„Dauguma tėvų labai sveikai gilinasi į savų mokyklinio amžiaus vaikų ugdymo sąlygas, prielaidas, galimybes. Jie nori dalyvauti procesuose, yra pasirengę priimti sprendimus dėl pokyčių, ugdymo procesų tobulinimo ir t.t. Jie buriasi į grupes, įsitraukia ir tokiu būdu išjudina mokytojus bei mokyklos vadovus“, – sakė edukologė.

Universitete prieš metus veiklą pradėjo mokymo, mokymosi ir dėstymo meno laboratorija „EDU_Lab“, kurios mentoriai padeda Universiteto dėstytojams paskaitose naudoti šiuolaikinius didaktikos metodus, į dėstymą žvelgti kitaip.

Pasak KTU docentės, mokyklose dar labai daug pasakojimo: „Apie mokytojo vaidmens kaitą ir į „ugdytinis centre“ koncepciją jau kalbama apie 20 metų. Tyrimai rodo, kad mokytojo dominavimo ir pasakojimo sumažėjo iki 75 proc. Apie tai daug kalbame, galima surinkti daugybę gerosios praktikos pavyzdžių, kurie iliustruoja pokyčius ugdyme, bet statistika sako, kad pokytis ne toks jau ir didelis.“

Paklausta, kokie pokyčiai ir naujovės reikalingi esamų ir būsimų pedagogų rengime, B. Simonaitienė atsako, jog pirmiausia, kitokia atranka į pedagogus rengiančias programas. Antra, kokybiška praktika, galimybė save išbandyti su skirtingų amžiaus tarpsnių moksleiviais, pajusti su kuriais greičiau ir lengviau randama bendra kalba ir stipri, atsakinga mentorystė praktikos vietoje.

Docentės nuomone, praktikantas turi ūgtelti praktikos metu, jis pats turi įžvelgti savo požiūrio, gebų veikti, patirties pasikeitimą, paaugimą.

„Trečia, dar būdami studentais jie turi daug kartų bandyti: aiškiai įvardinti, kokį rezultatą turi pasiekti jo ugdytinis, o ne jis, kaip mokytojas. Tuomet – sukurti scenarijų, ką jis kaip mokytojas darys, kad ugdytinis pasiektų numatytą rezultatą ir bandyti pasitikrinti ar pavyko, nustatyti silpnąsias vietas savo pasirinktame veiklos scenarijuje, ir vėl bandyti.

„Galime tai vadinti pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimu, galime sugalvoti kitą pavadinimą, bet svarbu, kad studijų laikas leistų bandyti daug kartų: suklysti, išsiaiškinti klaidas, pergalvoti ėjimą ir vėl bandyti. Universitetas ir dėstytojai turi sukurti ir pasiūlyti būsimiems pedagogams bandymų laboratoriją ir kūrybines dirbtuves“, – įsitikinusi B. Simonaitienė.

Sėkmės receptas – bendruomenių vadyba

Pasak KTU Inžinerijos licėjaus direktoriaus Dainiaus Žvirdausko, bendrojo ugdymo mokyklos susiduria su begale įvairių problemų, kurias susistemizavus ir sparčiau diegiant švietimo inovacijas, palaipsniui būtų galima išspręsti.

„Savo mokyklai pasirinkome inžinerijos licėjaus kryptį, todėl mūsų „kasdieninė“ duona turėtų būti inovacijų diegimas, ugdymo turinio pritaikymas moderniam ir sparčiai besivystančiam pasauliui. Deja, vis dar susiduriame su abejonėmis, ar permainos ir inovacijos tikrai reikalingos. Nors vis mažėjanti, dalis mokytojų vis dar mano, kad turėtume dirbti ramiau, nesiblaškyti“, – teigė D. Žvirdauskas.

Jo įsitikinimu, licėjaus sėkmės receptas – bendruomenių vadyba, kurios elementai sėkmingai diegiami ir taikomi vykdomoje veikloje. Šiandien KTU Inžinerijos licėjus – tai mokykla, kuri nebijo naujovių, ieško kūrybiškų sprendimų, yra atvira.

D. Žvirdauskas paaiškina, kad bendruomenių vadyba – tai demokratinis valdymo modelis, kuomet sprendimų galia suteikiama visiems bendruomenės nariams: tėvams, mokytojams, mokiniams: „Padedamas savo komandos, šio modelio įgyvendinimo siekiau, siekiu ir sieksiu tol, kol pasieksiu galutinai.“

Tuo tarpu vadovui, siekiančiam kurti modernią, šiuolaikinę mokyklą, reikia turėti keletą savybių: beveik fanatišką optimizmą ir organizacinį mąstymą tam, kad kiekvienas darbuotojas jaustųsi bendruomenės nariu, viena iš jos „ląstelių“, mano KTU Inžinerijos licėjaus direktorius, kurio įsitikinimu, žmonių individualumą reikia skatinti kūrybiniam darbui, bet siekiant bendrų tikslų ir strategijos nė iš vietos be organizacinio mąstymo.

Išvien su pasaulinėmis švietimo inovacijomis

D. Žvirdausko nuomone, licėjaus sėkmės istorija dar nėra pilnai įgyvendinta: „Kai didžioji mūsų mokyklos absolventų įstos į geriausias aukštąsias mokyklas, padarys sėkmingą karjerą, tada ši sėkmės istorija turės tvirtesnį pagrindą.“

Mokyklos vadovas įsitikinęs, kad siekiant sėkmės istorijos, sprendimai turi būti originalūs ir nestandartiniai, reikia nebijoti keistis, rizikuoti, reikalingas komandinis darbas, nes vienas, kad ir stiprus lyderis tikslo pasiekti nesugebės.

D. Žvirdauskas pasakoja, kad inžinerijos licėjaus idėja gimė 2013 metų birželį: „Po metų, parengėme specializuotą inžinerinio ugdymo programą, o po pusmečio buvome akredituoti. Taigi, pirmoji tokio pobūdžio mokykla Lietuvoje gimė per pusantrų metų.“

KTU Inžinerijos licėjaus komandos parengtą nacionalinį dokumentą, konsultuojant KTU mokslininkams ir Švietimo mokslo ministerijos specialistams – inžinerinio ugdymo programą – D. Žvirdauskas vadina tikrąja sėkmės istorija. Jo teigimu, tokie dokumentai anksčiau buvo rengiami tik Švietimo ir moklo ministerijos specialiai tam sudarytų darbo grupių, numatant joms atskirą finansavimą.

„Šiandien KTU Inžinerijos licėjus yra tam tikrų transformacijų etape. Mūsų mokyklos prioritetas jau prieš 12-15 metų buvo technologijos ir gamtos mokslai. Džiugu tai, kad šią idėją subrandino kritinė masė mokyklos darbuotojų. Didelio palaikymo sulaukėme iš vaikų, iš jų tėvų, mokytojų ir Kauno technologijos universiteto, kurio palaikymas buvo neįkainojamas“, – sakė licėjaus vadovas.

Jo įsitikinimu, Lietuva negali atsiriboti nuo pasaulinių švietimo tendencijų Vokietijoje, Suomijoje, Pietryčių Azijoje, kitose valstybėse ir regionuose: „Jei bent iš dalies nesiremsime konkurenciniu modeliu, liksime inovacijų užribyje.“

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>