• Šiandien yra: Trečiadienis, gruodžio 7, 2016

Ekstremaliosioms situacijoms Lietuvoje pasirengta nepakankamai

freepik.com nuotr.freepik.com nuotr.

Lietuvoje daugėja įvykių, dėl kurių gali susidaryti ekstremaliosios situacijos. Tokiais įvykiais laikomi tiek gamtos stichijų, tiek ir žmonių veiksmais sukelti pavojai: gaisrai, liūtys, rasti sprogmenys, teroro grėsmės ir kt. Hidrometeorologijos tarnybos prognozuoja, kad ateityje dėl klimato kaitos daugės stichinių ir katastrofinių meteorologinių reiškinių sukeltų ekstremaliųjų situacijų. Jų gali daugėti ir dėl pasikeitusios geopolitinės padėties.

Aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas, kuriuo siekta įvertinti už civilinę saugą ir reagavimą ekstremaliu atveju atsakingų valstybės institucijų pasirengimą pavojams, rodo, kad Lietuvoje šiems atvejams pasiruošta nepakankamai. Daugiau nei trečdalis valstybės institucijų trejus metus iš eilės neorganizavo institucinio lygio civilinės saugos pratybų, daugiau nei ketvirtadalis – ir civilinės saugos mokymų. Taigi didelė dalis valstybės institucijų ilgą laiką nepasitikrino pasirengimo reaguoti į realiai gresiančius pavojus, o jų darbuotojams nebuvo suteiktos net minimalios žinios, kaip elgtis pavojaus atveju.

Vyriausybė 2010 m. nustatė, kad už reagavimą ekstremaliu atveju atsakingos valstybės institucijos turi turėti įrengtas slėptuves, tačiau daugiau nei du trečdaliai šių institucijų jų neturi. Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro veiklai skirta pagrindinė slėptuvė vis dar nėra baigta įrengti, o atsarginė slėptuvė neatitinka dalies nustatytų įrengimo reikalavimų. Tai kelia grėsmę, kad, susidarius ekstremaliajai situacijai, pavyzdžiui, kilus didelei cheminei avarijai, gali būti neužtikrinta tinkama jos likvidavimą organizuojančių asmenų apsauga.

Auditoriai atkreipia dėmesį, kad institucijose vyrauja formalus požiūris į pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. 2015 m. pabaigoje ketvirtadalis valstybės institucijų vis dar neturėjo ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, o jie turėjo būti parengti 2011 m. Šiuose planuose turi būti aprašyti aiškūs veiksmai ir priemonės, skirtos veiksmingai likviduoti pavojų. Neturint aiškaus veiksmų plano, sklandaus ir koordinuoto valstybės institucijų darbo tikėtis sunku.

Auditoriai dar 2015 m. konstatavo, kad įgyvendinti civilinei saugai keliamus tikslus sunkiai sekasi ir savivaldybėms: gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai perspėjimo sirenomis sistema galima perspėti tik 51,5 proc. gyventojų; galimybę gauti perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus turi ne visi Lietuvos gyventojai; valdyti ekstremaliąsias situacijas ir apsaugoti gyventojus pavojaus atveju pasirengta nepakankamai.

Aukščiausioji audito institucija Vyriausybei, Vidaus reikalų ir Energetikos ministerijoms bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pateikė rekomendacijas, kurios turėtų padėti geriau pasirengti ekstremaliosioms situacijoms.

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>