• Šiandien yra: Šeštadienis, gruodžio 10, 2016

Emigrantai alkoholiniais gėrimais apsirūpina iš Lietuvos

Emigracija, nuotr. FreepikEmigracija, nuotr. Freepik

Per mėnesį vienas užsienyje gyvenantis tautietis iš Lietuvos išsiveža arba jam atvežama vidutiniškai 10,5 litro įvairių alkoholinių gėrimų, rodo pirmą kartą atliktas išsamus tyrimas, siekęs įvertinti, kaip emigracija veikia prekių judėjimą. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 500 emigravusių Lietuvos piliečių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Airijoje, Švedijoje ir kitose šalyse.

Tyrimas parodė, kad tik vienas iš šešių (16 proc.) užsienyje gyvenančių lietuvių per pastarąjį mėnesį alkoholinių gėrimų iš Lietuvos nesivežė arba jam jų nebuvo atvežta atvykstančių draugų ar kaip siuntinio. Net 84 proc. apklaustų emigravusių tautiečių nurodė, kad išvykdami iš Lietuvos vežasi stipriųjų gėrimų, 57 proc. vežasi vyno ir vyno gėrimų, 52 proc. vežasi alaus ar sidro.

„Dažniausiai alkoholinių gėrimų vežasi į Norvegiją ir Airiją išvykę gyventojai – tai daro 9 iš 10 apklaustų tautiečių. Populiariausi – stiprieji gėrimai. Į Didžiąją Britaniją ir Švediją alkoholinių gėrimų vežasi maždaug 8 iš 10 emigrantų“, – vardija Liutauras Daugirdas, tyrimą atlikusios rinkodaros tyrimų bendrovės „Synopticom“ direktorius.

Lemia ekonominiai procesai

Ekonomistų vertinimu, toks emigravusių tautiečių elgesys visiškai natūralus – prekės iš mažiau apmokestinamos šalies kartu su žmonėmis juda į didesnio apmokestinimo šalį, kur alkoholiniai gėrimai – keliskart brangesni.

Pavyzdžiui, Norvegijoje akcizas stipriesiems gėrimams yra 648 proc. didesnis nei Lietuvoje, Švedijoje – 413 proc., Airijoje – 322 proc., Didžiojoje Britanijoje – 284 proc.

„Tikėtina, kad užsienyje gyvenantys lietuviai vietinio alkoholio beveik nevartoja, nes jo atsiveža iš Lietuvos. Taip jie sutaupo ar net prisiduria, nes vis tiek į gimtinę grįžta aplankyti čia likusių artimųjų, jie atvyksta pasisvečiuoti pas išvykusiuosius. Taip keliaujant įsidėti kartu ir įvairių prekių yra įprasta praktika“, – sako ekonomistas Darius Dulskis, bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT) partneris.

Pasak ekonomisto, pigesnių alkoholinių gėrimų ar cigarečių vykti apsipirkti į kitą šalį – populiari tradicija daugelyje pasienio šalių.

„Tarkime, švedai ir suomiai jau daugelį metų šiuo tikslu plaukia į Taliną. Manau, Lenkijos ar Latvijos emigrantai taip pat į Didžiąją Britaniją, Airiją ar Norvegiją nevyksta tuščiomis“, – sako D. Dulskis.

Vežasi patys ir atveža draugai

Tyrimas parodė, kad alkoholinius gėrimus užsienyje gyvenantys lietuviai dažniausiai vežasi su savimi. Taip per pastarąjį mėnesį darė 6 iš 10 (61 proc.) apklaustų emigrantų. Maždaug trečdalį (27 proc.) alkoholinių gėrimų užsienyje gyvenantiems lietuviams per paskutinį mėnesį atvežė atvykstantys draugai ir giminaičiai. Rečiausiai (12 proc.) alkoholiniai gėrimai atkeliauja kaip krovinys.

Pagal kiekį, EKT skaičiavimais, daugiausia vežamasi ar atvežama alaus ir sidro – vidutiniškai 7,43 litro per mėnesį. Antroje vietoje – vynas. Jo per mėnesį užsienyje gyvenantį tautietį pasiekia vidutiniškai 4,31 litro. Stipriųjų gėrimų per mėnesį vienas emigrantas išsiveža arba jam atveža vidutiniškai po 3,84 litro, įvertinant visus apklausos dalyvių atsakymus ir juos padalinant tiems, kurie nurodė, kad konkrečią gėrimo rūšį vežasi patys arba jiems šių gėrimų atvežama.

„Vyrai dažniau veža alų ar sidrą bei stipriuosius gėrimus, tuo tarpu moterys dažniau renkasi vyną ir vyno gėrimus. Daugiausia visų rūšių alkoholinių gėrimų vežasi 30-39 m. amžiaus respondentai“, – vardija L. Daugirdas.

Biudžetui – nauda, statistika neskaičiuoja

Europoje, 2014 m. duomenimis, yra įsikūrę daugiau nei 300 tūkstančių lietuvių, vyresnių nei 15 metų. Iš jų 247 tūkstančiai gyvena šalyse, kuriose alkoholiniams gėrimams taikomi itin aukšti akcizai. Tai Jungtinė Karalystė, Norvegija, Airija, Danija, Švedija, Nyderlandai.

Ekonomistai suskaičiavo, kad šiose šalyse gyvenantys lietuviai per metus iš Lietuvos su savimi, per atvykstančius draugus ar krovinius išsiveža vidutiniškai 5,16 milijono litrų grynojo alkoholio. Tai sudaro maždaug 2,08 litro grynojo alkoholio kiekvienam vyresniam nei 15 metų šalies gyventojui.

„Šalies biudžetui tai naudinga – Lietuvoje lieka mokesčiai, juk, tarkime, keturi penktadaliai stipriojo gėrimo kainos parduotuvėje sudaro mokesčiai: akcizas ir pridėtinės vertės mokestis. Bėda tik ta, kad statistika tokio prekių judėjimo nefiksuoja ir visus Lietuvoje įsigyjamus produktus bei prekes paskirsto esamiems gyventojams. Taip statistika iškreipiama ir nebeatspindi tikrovės“, – sako D. Dulskis.

Vežasi ne tik alkoholį

Alkoholiniai gėrimai – tik vienas iš dažniausiai užsienyje gyvenančių lietuvių iš Lietuvos vežamų produktų. Taip pat masiškai emigrantai vežasi maistą ir gėrimus, vaistus, cigaretes ir tabaką.

Prekių judėjimo srautus dėl emigracijos siekęs įvertinti tyrimas buvo vykdomas trimis etapais nuo praėjusių metų rudens iki šio pavasario. Apklausoje, kurioje buvo aiškinamasi alkoholinių gėrimų vežimosi įpročiai, dalyvavo 509 Lietuvos gyventojai, kurie per pastaruosius penkerius metus užsienyje gyveno ilgiau nei 6 mėnesius. Visose trijose apklausose dalyvavo beveik 900 asmenų.

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>