• Šiandien yra: Pirmadienis, gruodžio 5, 2016

„Facebook“ imperija ieško naujų teritorijų: kur mus tai veda?

Facebook, Wikimedia Commons nuotr.Facebook, Wikimedia Commons nuotr.

Senosios Romos imperijos laikais iškeltas nykštys reiškė gyvenimą arba mirtį arenoje besikaunantiems gladiatoriams. Galimybė spręsti priklausė tik patiems galingiausiems – Romoje tai darydavo imperatorius, provincijose – jų valdytojai. Šiandien mes patys kiekvieną diena vertiname mums patinkančius ar mus žavinčius dalykus naudodami šį simbolį. Tik ar mes valdome situaciją?

Po dvylikos metų nuo savo įsikūrimo, “Facebook” tapo milžiniška imperija, turinčia didžiulius turtus, galią, charizmatišką lyderį ir beveik neišmatuojamą įtaką daugybei žmonių. Pasauliniam socialiniam tinklui priklauso 1 milijardas ir 600 milijonų vartotojų, kurie šiame tinklalapyje kasdien praleidžio po vidutiniškai 20 minučių. Jungtinėse Amerikos valstijose “Facebook” ir su šia platforma susijusios programos atsakingos už 30% informacinio srauto, kuris „prateka“ pro išmaniuosius telefonus. Be to, tai šešta pagal pelningumą kompanija pasaulyje, kurios vertė yra daugiau nei 285 milijardai eurų.

Nors šie skačiai tikrai įspūdingi, tačiau Markas Zuckenbergas, kompanijos vadovas ir įkūrėjas, turi dar didesnių ambicijų. Jis tikisi į pasaulinį tinklą sujungti agrarines ir neišsivysčiusias šalis, kur interneto prieiga vis dar reta prabanga. Šiam tikslui jis ketina pasitelkti saulės energiją naudojančius bepiločius lėktuvus, kurie siųstų interneto bangas panašiai, kaip kad daugelio namuose interneto duomenų maršrutizatorius. Negana to, daug investuojama į dirbtinio intelekto bei virtualios realybės projektus. Ir šie planai neabotinai įvels Marko Zuckenbergo imperiją į kova su kitais informacinio pasaulio milžinais.

Duomenų imperijų kova

„Facebook“ savo vartotojams pasiūlė gerą produktą ir pritraukė didžiulę auditoriją, kurios dėmesį kiekvieną mielą dieną parduoda įvairiausioms kompanijoms, trokstančioms paveikios reklamos. „Google“ veikia panašiai, tačiau siūlo kiek kitokias paslaugas ir atlieka kiek kitokią funkciją. Sistema turi kalnus informacijos apie viską, kas yra šiame pasaulyje, o štai „Facebook“ turi begalę informacijos apie jūsų draugus, artimuosius, pažįstamus. „Google“ naudojate, kai jums kažko prireikia, kažko nežinote, o „Facebook“ – kai norisi „prastumti“ laiką ar susisiekti kokiu asmeniu. Nors ir būdami šiek tiek skirtingi, šie milžinai labai panašūs savo strategijomis ir dominavimu savo nišoje. Dėl jų valdomos informacijos, rinkoje beveik neatsiranda žaidėjų, gebančių joms mesti rimtesnį iššūkį, na, o jos, sukurdamos didžiulius pelnus, tiesiog nusiperka kompanijas, ateityje galinčias tapti potencialiomis konkurentėmis. Ir abu didieji žaidėjai nesirengia sustoti, jiems reikia daugiau vartotojų ir dar daugiau žinių apie juos, kitaip sakant, informacijos. Jei „Facebook“ nori padaryti internetą prieinamą visiems naudodama bepiločius orlaivius, tai „Google“ planuoja tai daryti balionų pagalba. Ir tikrai ne vien iš altruistiškų paskatų.

Jų tikslas atrasti naujas informacijos „kasyklas“ ir išnaudoti jų resursus, kitaip tariant, rasti naujų būdų užsidirbti dar daugiau pinigų. Vienas iš įrankių į kurį „Facebook“ deda dideles viltis, yra dirbtinis intelektas – programa, pati besimokanti analizuodama informaciją. Ji pakeistų įprastas programuotojų kuriamas programas. Jau dabar dirbtinis intelektas naudojamas atpažįstant žmones fotografijose. Jos taip pat sprendžia kam ir kokią informaciją reikėtų rodyti. Taipogi, „Facebook“ ketina pristatyti skaitmeninius padėjėjus – programas, kurios su vartotojais bendraus trumpomis tekstinėmis žinutėmis. Ši paslauga turėtų startuoti jau kitą savaitę.

„Facebook“ taip pat investuoja ir į virtualios realybės prietaisus – neseniai (2014 metais) nusipirko kompaniją „Oculus“ už 2 milijardus dolerių. Toli gražu ne kiekviena kompanija gali sau leisti tokias investijas dėl projektų, kurių ateitis labai miglota ir stipriai rizikinga.

Tačiau visose šiose sferose „Facebook“ susiduria su kitomis imperijomis. „Google“ taip pat naudoja primityvų dirbtinį intelektą sisteminti informacijos srautams, pagerinti interneto ryšio kokybę, vairuoti autonominius automobilius. Kitos kompanijos taip pat investuoja į šią sritį. Jei kalbame apie balsu valdomas programas, „Facebook“ atsilieka ne tik nuo „Google“ (ką tik įsigijusių mažai kam žinomą startuolį „Magic Leap“), bet ir nuo „Amazon“ bei „Microsoft“, kuris neseniai išleido „HoloLens“(akinius, leidžiančius atsidurti kompiuteriu sugeneruotoje tikrovėje).

Toks susidomėjimas ir konkurencija rodo, kad greitai dirbtinis intelektas iš esmės pakeis technologijas, leidžiančios mums komunikuoti tarpusavyje bei ieškoti informacijos. Dirbtinis intelektas padės tiksliai nustatyti jūsų poreikius. Bendravimas su programa balsu leis paprastai ir greitai gauti norimą rezultatą. Prognuozuojama, kad šie elementai plėsis į automobilius, kompiurinę įrangą, televizorius, netgi drabužius. Tai sukurs naujas galimybes kurti, bendrauti bei tobulėti.

Dėl šių gražių ambicijų ir varžosi šiandieninės verslo imperijos, tačiau kyla ir daugybė kitų klausimų, kurie daugelį jaudina.

Privatumas – net nebe iliuzija, o praeitis?

Pirmasis rimtas klausimas – dėl koncentracijos rinkoje ir monopolio įgijimo. Juk jau dabar sunku rasti alternatyvų tiek „Facebook“, tiek „Google“ teikiamoms paslaugoms, o kai kurie net ir neįsivaizduoja gyvenimo be šių dalykų. Tačiau, alternatyvų yra, o trečiasis kelias – tiesiog nesinaudoti socialiniais tinklais ar kai kuriomis platformomis vis dar galimas, nors kuo toliau, tuo labiau visa, kas supa mus, yra sujungiama į šiuos tinklus. Šiuo metu Vokietijos teismai tiria, kaip „Facebook“ naudoja surinktą informaciją. Verta pagalvoti apie tai, kokią galią ateityje gali įgauti šios imperijos, tačiau ir joms verta nepamiršti istorijos pamokų – peržengus ribą, nuo liaudies rankų krisdavo net ir galingiausi valdovai bei valstybės.

 

Parengta pagal „The Economist“, „Times“, „The Wall Street Journal“

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>