• Šiandien yra: Penktadienis, gruodžio 2, 2016

Įspūdžių žemėlapis susiruošusiems į Fuerteventūrą: ką pamatyti, ką patirti, ko paragauti

i-fuerteventura-noresis-sugrizti-skrendu-lt-nuotri-fuerteventura-noresis-sugrizti-skrendu-lt-nuotr

Nors dėl saulėto klimato ištisus metus ir pakrantes šiaušiančio vėjo daugeliui Fuerteventūra siejasi su vandens sportu ir paplūdimio malonumais, vis dėlto tai – tik kelios iš saloje aktyviai kultivuojamų pramogų. Prieš 20 mln. metų susiformavusi seniausia vulkaninės kilmės Kanarų sala garsėja įspūdingu Marso paviršių primenančiu kraštovaizdžiu bei autentiškomis tradicijomis ir kultūra, išlikusiomis dar nuo pirmųjų salos gyventojų laikų.

Kaip paįvairinti poilsį Ispanijai, Kanarų salynui, priklausančioje Fuerteventūroje ir ką įdomaus joje nuveikti, patarimais dalijasi turizmo sektoriaus specialistai.

Pasak kelionių agentūros „Baltic Tours“ generalinio direktoriaus Sigito Fabijonavičiaus, nauja kryptis Fuerteventūra – tai savotiška atgaiva turizme, rekomenduojama ieškantiems naujų atradimų.

Pasivaikščiojimas – it Marse

Ramaus poilsio mėgėjai ir šeimos su vaikais Fuerteventūrą labiausiai vertina dėl visoje Europoje itin gerais laikomų paplūdimių – saloje jų suskaičiuojama net apie pusantro šimto. Įtiks kiekvienam pagal poreikius ir fantaziją – balti, auksiniai ar juodi vulkaninio smėlio paplūdimiai driekiasi rytinėje salos pakrantėje, greta didelių viešbučių kompleksų. Arba, priešingai, toje pačioje pakrantėje paplūdimį tik sau rasite kone laukinės gamtos apsuptyje, kur kelių kilometrų spinduliu greičiausiai nesutiksite nė gyvos dvasios. Rytinė pakrantė, ypač – pietinė jos dalis, pamėgta ir buriuotojų bei jėgos aitvarų entuziastų, mat joje vyraujantis šiaurės vėjas sudaro idealias sąlygas buriuoti. Tuo tarpu vakarinė salos pakrantė, kuriai būdingas stiprus pastovus vėjas ir didelės pakankamai šilto Atlanto vandenyno bangos, sutraukia banglenčių ir kito aktyvaus vandens sporto aistruolius.

Vis dėlto tie, kas Fuerteventūroje lankėsi jau ne kartą, teigia, jog tikrasis salos grožis atsiskleidžia kiek toliau nuo krantų, kur plačios smėlio lygumos pramaišiui keičiasi su prieš milijonus metų ugnikalnio suformuotu, Marso paviršių primanančiu akmenuotu kraštovaizdžiu. Pavyzdžiui, Pietuose esančiame nacionaliniame parke Jandia plyti daugiau kaip 2600 ha uolingomis kalvomis nusėta dykuma, kurioje galima užkopti ir į aukščiausią, iškilusią net 807 metrus, salos viršukalnę La Zarza.

„Norintiems geriau pažinti salą, ypač – šaltuoju metų laiku, spalio–vasario mėnesiais, kai oro temperatūra tampa maloni keliauti, rekomenduojama išsinuomoti automobilį. Keliai puikūs, sala nėra didelė (ilgiausia vieta – 100 km, plačiausia – 31 km), todėl norintiems išmaišyti ją skersai ir išilgai pakanka vos dienos. Jei patiems vairuoti nesinori, galima pasinaudoti palyginti nebrangia ir gerai išvystyta visuomeninio transporto sistema“, – kalbėjo Andrius Paulionis, kelionių agentūros „Baltic Tours“ kelionių pardavimų vadovas.

Dievo pamiršta kaimynė Lanzarotė

Iš kitų Kanarų salų Fuerteventūra tiek vandens sportui palankiomis sąlygomis, tiek kraštovaizdžiu labiausiai panaši į kaimynę Lanzarotę, tačiau yra kur kas spalvingesnė. Šimto vis dar aktyvių ugnikalnių sala Lanzarotė iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti negyvenama ir laukinė, o dėl lava užlietų teritorijų ir skurdžios augmenijos net patys vietiniai juokauja, kad Dievas užmiršo Lanzarotę septintąją sutvėrimo dieną.

„Nepaisant atšiaurios gamtos, saloje klesti žemdirbystė. Poilsiautojams įspūdį palieka juodoje vulkaninėje žemėje valstiečių puoselėjami neįprasti daržai ir vynuogynai, kai dėl saloje vyraujančio stipraus vėjo (kuris gali tiesiog išpustyti derlingą paviršiaus sluoksnį) kiekvienas sklypelis tarsi apskritimu apjuosiamas neaukšta iš lavos akmenų pastatyta tvora, – pasakojo Rasa Levickaitė, pigių skrydžių bendrovės „Skrendu.lt“ projektų vadovė. – Poros dienų viešnagė Lanzarotėje suteiks atostogoms papildomo žavesio, juolab kad keltai iš Fuerteventūros į šią salą kursuoja kiekvieną dieną.“

Gyvosios gamtos kampelis: iš kiaušinių ritasi jūriniai vėžliai

Egzotinės gamtos ir gyvūnų mylėtojams vertėtų aplankyti ir Fuerteventūros miestelyje La Lajita 365 dienas per metus veikiantį zoologijos bei botanikos sodą „Oasis Park“. Milžiniškoje, daugiau nei 20 futbolo stadionų plotą užimančioje parko teritorijoje galima pamatyti per 3000 rūšių gyvūnų ir Europoje vieną gausiausių tropinių augalų kolekciją. „Lankytojams rengiami jūrų liūtų, roplių ir plėšriųjų paukščių pasirodymai. O greta egzotinių gyvūnų „Oasis Park“ galima išvysti ir vietinių laukinių ožkų, asilų ar sudalyvauti iš Fuerteventūros kilusių kupranugarių Majorero safario programoje“, – vardijo R. Levickaitė.

Bene didžiausia atrakcija tiek vaikams, tiek suaugusiesiems gali tapti Morro Jable uoste įsikūrusi jūrinių vėžliukų veisykla, kur čia pat inkubatoriuose galima stebėti unikalų reginį – iš kiaušinių besiritančius jauniklius. „Karibų salų vyriausybė, o kartu su ja ir Fuerteventūra, prisideda prie nykstančių jūrinių vėžlių populiacijos išsaugojimo. Morro Jable įsteigtoje veisykloje gali apsilankyti kiekvienas – vėžliukų inkubatoriai-darželiai veikia kiekvieną darbo dieną nuo 9 iki 13 val., o įėjimas lankytojams nieko nekainuoja“, – sakė R. Levickaitė.

Alavijų plantacijose gimsta kosmetika

Kas bendra tarp Fuerteventūros ir grožio pramonės? Ogi saloje auginamos alavijų plantacijos, iš kurių derliaus vietiniai gamina kosmetiką. Pastaroji Fuerteventūros pramonėje užima itin svarbią vietą ir yra laikoma vienu pagrindinių visoje saloje gaminamų produktų.

Dėl gydomųjų savybių alavijai vertinami jau tūkstančius metų, o jei tikėsime legendomis, alavijų ekstraktą grožiui puoselėti naudojo net Kleopatra ir Nefertitė. Iš viso pasaulyje suskaičiuojama per 300 šio augalo rūšių, tačiau stipriausiu gydomuoju poveikiu pasižymintys ir labiausiai kosmetikos pramonėje vertinami alavijai auga būtent Fuerteventūroje.

„Tik išvažiavus iš Antigvos miestelio, į akis krinta raudonuojančios alavijų plantacijos. Tiesa, saloje auginamų alavijų lapai yra ne žalios spalvos, kaip esame įpratę, o švelniai rožiniai, – pasakojo A. Levickaitė. – Apsilankius smulkiesiems ūkininkams ir privačioms bendrovėms priklausančiose plantacijose galima ne tik pasivaikščioti po gelsvai žydinčius alavijų laukus, bet ir vietoje esančiuose alavijų perdirbimo fabrikėliuose įsigyti kosmetikos gaminių, sulčių ar paragauti gurmanų pamėgto saldėsioconfitado – džiovintų alavijų su cukrumi.“

Gyventojus populiacija lenkia ožkos

Neretai pašmaikštaujama, kad Fuerteventūroje ožką lengviau sutikti nei žmogų, mat šių galvijų populiacija skaičiumi gerokai lenkia vietos gyventojus, kurių saloje – 101 tūkst. Ožkininkystė, kuriai pagrindą paklojo iš Šiaurės Afrikos atvykę pirmieji gyventojai (Fuerteventūra – arčiausiai Afrikos esanti Kanarų sala), saloje aktyviai plėtojama dar ir šiandien, o iš ožkų pieno spaudžiami sūriai, vietinių vadinami gueso majorero, laikomi Fueretventūros kulinariniu pasididžiavimu.

Iš ožkų pieno sūrio kartu su paprikomis, alyvuogių aliejumi, kukurūzų ir kviečių pasta gaminama ir tradicinė užtepėlė gofio, įprastai tepama ant duonos ar valgoma su svogūnais. Ožkų pienas taip pat yra ir pagrindinė tradicinio gėrimo – ožkų pieno likerio sudedamoji dalis. „Jei viešėsite senojoje salos sostinėje Betankūrijoje, užsukite į joje įsikūrusią ožkų fermą-muziejų „Finca Pepe“ – galėsite paragauti tradicinių skanėstų ir artimuosius aprūpinti gardžiomis lauktuvėmis“, – kalbėjo „Skrendu.lt“ atstovė.

Geografinė salos padėtis ir gausūs Atlanto vandenyno turtai lėmė, jog Fuerteventūroje susiformavo ne mažiau svarbios žvejybos tradicijos. Pavyzdžiui, šiaurės vakaruose įsikūrusiame autentiką išsaugojusiame žvejų kaimelyje El Cotillo galima rasti vienus geriausių salos restoranų, galinčius pasiūlyti čia pat vandenyno bangose sugautos šviežios žuvies, moliuskų ir kitų jūros gėrybių. „Furteventūroje šios gėrybės – karališko skonio, o ir kainos ganėtinai patrauklios. Tarkime, didžiulei porcijai šviežios žuvies su daržovėmis tipiškame restoranėlyje pakaks dešimties eurų“, – pasakojo A. Paulionis.

87 progos švęsti gyvenimą

Sakoma, kad geriausias būdas pažinti vietos žmones ir jų kultūrą – drauge ką nors atšvęsti. Ir nors Fuerteventūra dažnai laikoma užuovėja ieškantiems proto ramybės, saloje apsilankę švenčių laikotarpiu įsitikinsite, jog vietos gyventojai švęsti moka. Progų švęsti saloje suskaičiuojama net 87 per metus!

Didžiausiu ir svarbiausiu metų įvykiu vietos gyventojai laiko tradiciškai vasario–kovo mėnesiais vykstantį Fuerteventūros karnavalą, tad šiuo laikotarpiu tylos ir ramybės salos gyvenvietėse tikėtis neverta. Karnavalo metu išpuošiamas kone kiekvienas salos miestas ir miestelis, į gatves išeina spalvingais kostiumais apsivilkę gyventojai, vyksta galybė renginių, o šventę vainikuoja triukšmingi vakarėliai iki pat aušros.

„Jei į salą planuojate vykti rudenį, lapkričio mėnesį Fuerteventūroje, Koralecho mieste, vyksta net tris dienas trunkantis aitvarų festivalis – Cometas de La Oliva. Visas dangus nusidažo įvairiausių formų ir spalvų aitvarais – reginys išties įspūdingas“, – pasakojo „Baltic Tours“ atstovas.

NUotraukos skrendu.lt it baltictours.lt

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>