• Šiandien yra: Antradienis, gruodžio 6, 2016

Jaunuoliai iš Lietuvos užsimojo užauginti augalą Mėnulyje

Projekto „Lietuva Mėnulyje 2018“ organizatoriai, ISM nuotr.Projekto „Lietuva Mėnulyje 2018“ organizatoriai, ISM nuotr.

Kelionės į kosmosą, miestelio Mėnulyje statybos, kur, kaip planuojama, 2030-aisiais įsikurs pirmieji mūsų planetos gyventojai – jau nėra tik fantastinio kino filmo scenarijus. Dar daugiau – ambicingų jaunuolių grupė iš Lietuvos, siekdama ateityje aprūpinti kosmonautus šviežiu maistu, užsimojo įgyvendinti tai, ko dar niekam pasaulyje nėra pavykę, – mažytėje biologinio modulio laboratorijoje užauginti pirmąjį augalą Mėnulyje!

Kokia technologija kuriama šiam tikslui įgyvendinti ir kaip lietuvių ekspedicija pakeis pasaulį, – pasakoja projekto „Lietuva Mėnulyje 2018“ vadovai, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentai Emonas Šabonas, Arnas Petravičius ir Ignas Bakanauskas.

Ambicingą idėją parsivežė iš NASA

Kaip teigia I. Bakanauskas, projekto „Lietuva Mėnulyje 2018“ idėją iš Jungtinių Amerikos Valstijų parsivežė jo kolega Mykolas Brazdžiūnas. Biofiziką studijuojantis vaikinas Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ames centre atliko mokslinę stažuotę, kurios metu susipažino su idėjos autoriumi Chrisu McKay, sudominusiu apie ateityje NASA planuojamus, tačiau vis dar atidėliojamus augalo daiginimo kitose planetose eksperimentus.

Grįžęs į Lietuvą M. Brazdžiūnas ilgai netruko suburti bendraminčių komandos, kurios varomąja jėga tapo studentai iš dviejų didžiausių Lietuvos universitetų.

„Šiuo metu komandoje mūsų maždaug dvidešimt. Didžioji dalis dirba prie techninio projekto įgyvendinimo. Už biologinę projekto dalį su dar keliais studentais atsakingas M. Brazdžiūnas, o už mechatroninę projekto dalį – vienas iš pirmųjų lietuviškųjų palydovų kūrėjų Algis Karpavičius. Aš, Arnas Petravičius ir Ignas Bakanauskas su dar keliais kolegomis esame atsakingi už projekto vadybą, komunikaciją ir finansavimo pritraukimą“, – apie darbų pasiskirstymą pasakojo E. Šabonas.

Indėlis kosmoso industrijai ir mokslo plėtrai

Pasak projekto autorių, kadangi gyvename laikais, kai vis labiau įsibėgėja kosminė industrija, jų atliekami tyrimai – puiki proga Lietuvai tapti ne tik šios industrijos dalimi, bet ir pirma šalimi, užauginusia augalus Mėnulyje.

„Prasidėjus ilgalaikėms ekspedicijoms Mėnulyje kosmonautams neišvengiamai reikės maisto, kurio transportavimas – be galo brangus. Mūsų vystoma technologija per dešimtmečio laikotarpį turėtų padėti astronautams užsiauginti reikiamą kiekį šviežio maisto tam, kad galėtų autonomiškai gyventi kosmose. Tai bus viena iš priežasčių, leisiančių pailginti astronautų kelionių trukmę, o vėliau ir kolonizuoti kitas planetas“, – pasakojo A. Petravičius.

Ekspedicijos organizatoriai pabrėžia, jog projektas taip pat naudingas ir šalies mokslo plėtrai bei populiarinimui. „Tai – puiki proga kaupti papildomą mokslo kapitalą, vystyti mūsų šalies mokslininkų ir studentų kompetencijas, įgyvendinant kompleksinius projektus, o kartu didinti ir Lietuvos mokslininkų žinomumą pasaulyje, – sakė E. Šabonas. – Tiesa, ekspedicijos metu įgytos žinios puikiai pritaikomos ne tik toliau plėtojant kosminius projektus, bet ir auginant augalus itin atšiauriomis sąlygomis Žemėje.“

Didžiausias rūpestis – investicijos

Nors ekspedicijos perspektyvos didžiulės, misijos „Lietuva Mėnulyje 2018“ komandos nariai neslepia, kad projektas yra dar gana ankstyvos stadijos. Mat, viskas atsiremia į investicijas, kurios šiai ekspedicijai įgyvendinti išties reikalingos nemenkos.

„Patį modulį galime sukonstruoti savo pajėgomis ir privačiomis lėšomis – šiuo metu turime pagaminę jau du biologinius modulius, skirtus platformos bandymams ir testavimui. Tačiau didžiausią rūpestį kelia išlaidos už modulio nugabenimą. Esame paskaičiavę, kad bilietas į Mėnulį mums atsieitų apie 2 mln. eurų“, – pasakojo E. Šabonas.

Pasak projekto organizatorių, dabar svarbiausia užduotis – pritraukti potencialių investuotojų, o vienas realiausių finansavimo šaltinių yra verslas. „Apie finansinę pagalbą įgyvendinant projektą kalbamės su įvairiomis įmonėmis ir verslo atstovais. Taip pat tikimės paramos iš valstybės, planuojame sukurti vadinamąją crowdfunding kampaniją, kuri prisidėtų bent prie dalinio šios misijos finansavimo“, – sakė A. Petravičius.

Technologija, padėsianti sudaiginti augalą Mėnulyje

Biologinis modulis, kuriame planuojama užauginti pirmąjį augalą Mėnulyje, primena mažytę, vos du kilogramus sveriančią laboratoriją. Nepaisant nedidelio dydžio, modulyje telpa viskas, ko reikia augalui užauginti, t. y. modulio veikimą užtikrinanti įranga, elektronika ir speciali auginimo platforma.

„Auginimo platformoje būtų sukurtos augalui reikalingos šiltnamio sąlygos, o įrengtos kameros ir kita speciali įranga fiksuotų sėklų dygimo procesą bei siųstų visą informaciją į Žemę. Taip augalams būtų užtikrinamas tinkamas klimatas, drėgmė, apšviestumas, stebimi augalų ir aplinkos pokyčiai“, – aiškino I. Bakanauskas.

Žinoma, sukonstruoti tinkamą biologinį modulį būtų daug paprasčiau, jei ne Mėnulyje vyraujančios sąlygos. „Iššūkių kelia itin ryškus temperatūrų svyravimas – nuo minus šimto iki plius šimto laipsnių Celsijaus, jonizuojanti saulės spinduliuotė ir žymiai mažesnė nei mūsų planetoje gravitacija. Taip pat yra nemažai ir techninių dalykų, tokių kaip modulio maitinimas energija, ryšio su Žeme palaikymas ir pan., kuriuos dar turime išspręsti“, – sakė E. Šabonas.

Keliauti į Mėnulį – 12 pretendentų

Viena gražiausių šios misijos idėjų – sudaiginti lietuviškos kilmės augalą. Nors realiu kandidatu buvo laikyta lietuviško dobilo sėkla, šiandien projekto iniciatoriai tvirtina, jog šio augalo vis dėlto nuspręsta atsisakyti.

„Turime 12 potencialių augalų sąrašą, kurių tinkamumo projektui savybės šiuo metu yra tiriamos. Pagrindiniai kriterijai renkantis augalą – greitas augimas, maistingumas ir savybės, padėsiančios atkleisti augalų augimo mėnulyje klausimus“, – vardijo I. Bakanauskas.

Priklausomai nuo rūšies, augalas Mėnulyje turėtų sudygti per keletą dienų ar savaitę, skaičiuojant mūsų planetos laiku. Kaip teigia projekto organizatoriai, didžiausia problema, augalų sėkloms dygstant mažesnėje gravitacijoje, gali būti neįprasta šaknų orientacija. Tuo tarpu augalo stiebo, lapų formavimuisi mažesnė gravitacija įtakos greičiausiai neturėtų.

„Vienas – pagrindinių tyrimo Mėnulyje tikslų ir yra siekis pasižiūrėti, kaip augalams sektųsi augti tokioje gravitacijoje, – sakė E. Šabonas. – Tikime, jog rugsėjo 8–9 d. vyksiančiame moderniųjų technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH!, dalindamiesi savo idėja ir mintimis su didele auditorija žmonių, pritrauksime ne tik naujų partnerių ar komandos narių, bet ir parodysime galimybes kurti ir tobulėti visiškai mums nežinomose rinkose.“

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>