• Šiandien yra: Sekmadienis, gruodžio 11, 2016

Juvelyrė Sonata Bylaitė: „Papuošalai yra neatsiejama saviraiškos dalis“

Dizainerė Sonata BylaitėDizainerė Sonata Bylaitė

Lygiai prieš dešimtį metų drabužių dizainerė Sonata Bylaitė paėmė vielos gabalą ir išvyniojo pirmuosius savo auskarus. Vyniojo, kaip jautė – be taisyklių, technologijų. Po trejų metų gimė pirmoji kolekcija, nors, prisipažįsta, tikrai negalvojusi, jog rimtai sės prie juvelyro stalo, mokysis naujo amato, lituos, pjaus, kals ir kurs tviskantį grožį. Dabar Sonata – labiau juvelyrė nei mados kūrėja, o jos darbus bus galima pamatyti šį savaitgalį „Litexpo“ parodų ir kongresų centre vyksiančioje tarptautinėje grožio industrijos parodoje „Pelenė“. Parodoje juvelyrams ir papuošalų kūrėjams skirta visa 4-oji salė. Čia savo darbus eksponuos per 70 autorių.

Dažnai įsivaizduojama, kad juvelyrai gamina tik dailius žiedus su briliantais, tačiau jų kūryba – kur kas daugiau?

Juvelyrika talpina savyje tiek, kiek autorius pasirenka – gali būti ne tik papuošalas, ne tik drabužių ansamblio elementas, bet ir meno kryptis, reiškianti autoriaus idėjas, suvokimą, mintis, estetiką, laikmečio vėjus. Juvelyro darbai – ne visuomet praktiški, nešiojami kaip papuošalai, bet ir maži meno kūriniai, kviečiantys mąstyti, jausti, reaguoti.

Šiuolaikiniame pasaulyje juvelyrai daug dėmesio skiria dizainui, prekės ženklo atpažįstamumui, stilistikai, kurią lemia ir laikmetis, ir mados tendencijos, ir vartotojiškas požiūris, ir naujos technologijos. Svarbu tai sekti, reaguoti, nelikti tame pačiame etape, o tuo pačiu turėti savo veidą, savitą išraišką. Kuriu, kas mano širdyje. Neabejoju, gerbėjų visada atsiras, jei tai – tikra, išjausta, nesuvaidinta, nuoširdu. Juvelyrika man yra ir santykis. Visgi reikia žmogaus, kad papuošalas būtų iki galo baigtas. Lyg kokia grandinė – autorius, dirbinys, žmogus, emocija.

Ar prieš dešimtmetį sukurti darbai šiandien atrodo naivūs?

Prisimenu pirmąjį sidabro žiedą su dideliu prabangiu akmeniu. Jam reikėjo juvelyrinių įgūdžių, kurių anuomet neturėjau, bet drąsiai ėmiausi užduoties. Praėjo daug metų, tačiau iki šiol išlieka jaudulys, nežinomybė prieš pradedant sudėtingesnį darbą. Dažniausiai kuriu be eskizo, dirbinys gimsta tiesiog rankose. Didžiulis smagumas laukti darbo pabaigos ir pamatyti, kas išėjo.

Į seniai kurtus drabužius ir papuošalus žiūriu emocingai, lyg iš naujo gimsta tuometinė situacija, kontekstas, detalės. Esu tokia, kokia esu tame laikmetyje, smagu žiūrėti į senus darbus, nudžiungu, nustembu. Tačiau prasmė – judėjime. Kuriu, einu gilyn, tolyn ir džiaugiuosi, jei kažkas gražaus pasidaro.

Kuo skiriasi juvelyras-menininkas ir juvelyras-dizaineris. Prie kurių save priskiriate?

Mano specialybė – kostiumo ir mados dizainerė. Esu įpratusi kurti kolekcijas, modelius vienas kitą papildančius, žaidžiu su formomis, tekstūromis, ieškau naujų derinių, galvoju apie funkcionalumą. Tikriausiai esu labiau juvelyrė-dizainerė. Nors esama papuošalų modelių, kuriuos tiražuoju, dauguma mano darbų – vienetiniai, netaikomi prie tendencijų.

Kokia medžiaga arčiausiai širdies?

Daugiausia dirbinių kuriu iš sidabro, viela minkšta, paslanki mano stilistikai. Prie sidabro ypač mėgstu derinti pusbrangius spalvingus įvairių dydžių akmenis. Bet man patinka dirbti ir su geltonu auksu, deimantais – visai kitas jausmas, kitas rezultatas, labiau puošnus ir prabangus.

Ką šių metų mada diktuoja juvelyrams?

Neseniai grįžau iš pasaulinės parodos Vokietijoje. Didelį įspūdį padarė akmenų formos bei spalvos, o pasirinkimo galimybė tiesiog pribloškė. Patiko oksiduoto juodo ir geltono ar balto metalo derinimas, parodoje vis dar daug nuosaikių, minimalių, plokščios formos papuošalų.

Ar pati nešiojate papuošalus?

Man gražu, kai moterys ieško savitos išraiškos, stiliaus. Papuošalai – neatsiejama to dalis. Jie gali būti ir spalviniai akcentai, pritraukiantys žvilgsnį ar subalansuojantys ansamblį. Kartais – tam tikro statuso elementai. Ir nematomi būties taškeliai ausyse. Bet atspindintys asmenybę.
Nešioju savo sukurtus darbus, labai mėgstu didelius žiedus. Įsikimbu į kokį vieną, nesvarbu, kad netelpa į pirštinę. Vakarui mėgstu pasipuošti dideliais auskarais ar kokiu įspūdingu kaklo papuošalu.

Šiais metais nusprendėte savo darbus parodyti grožio parodoje „Pelenė“. Kodėl?

Kuriu moterims, galvoju apie jas – kas tinka, kas jas pradžiugintų, ar mano darbai joms patiktų, ko aš pati norėčiau ir ką nešiočiau. Juk į parodą ateis daug moterų? Parodysiu joms dirbinių iš sidabro, kuriuose atpažįstama manoji ažūro stilistika. Bus vienetinių modelių auskarų su įvairiaspalviais akmenukais. Laukiu susitikimo su klientėmis, matavimosi, bendravimo. Tai juk irgi kūrybos proceso dalis.

Grožis – visuma, harmonija. Jį kuria detalės. Man, kaip dizainerei, svarbus santykis ir derinimas. Esu tikra: juvelyriniai dirbiniai yra neatsiejama moters saviraiškos dalis.

 

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>