• Šiandien yra: Pirmadienis, gruodžio 5, 2016

Ką gimimo eiliškumas pasako apie jūsų asmenybę?

Šeima, nuotr. FreepikŠeima, nuotr. Freepik

Individualiosios psichologijos teorijos pradininkas Alfredas Adleris (1870-1937) savo gyvenime itin daug dėmesio ir laiko skyrė gimimo eiliškumo teorijai. Individualiosios psichologijos teorija teigia, kad priklausomai nuo to, ar esate pirmas, antras, jauniausias ar vienintelis vaikas šeimoje galite turėti vienokių ar kitokių būdingų savybių rinkinį.

Alfredo Adlerio nuomone, žmogaus asmenybės pagrindiniai bruožai susiformuoja ankstyvoje vaikystėje, o santykiai su motina, o vėliau ir kitais šeimos nariais, yra ypač svarbūs asmenybės formavimosi procesui. Patirtis, išgyventos situacijos šeimoje išlieka visam laikui, keičiasi tik aplinkybės ir asmenys.

Vienintelis vaikas šeimoje.

Vienturtis vaikas visuomet bus įpratęs būti dėmesio centre, turėti išskirtines sąlygas ir lengvatas.  Vienturčiai vaikai neretai pasižymi narciziškumu, o tai gali sukelti sunkumų gyvenime, adaptuojantis skirtingose aplinkose. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog vienturčiai vaikai dažniausiai pasiekia daugiau už kitus, linkę įgyti aukštąjį išsilavinimą, bet turi daugiausiai elgesio problemų. Svarbu pažymėti ir tai, jog šeimoje vienturčiui vaikui tenka didžiausia atsakomybė susijusi su tėvų lūkečių pateisinimu, o tai dažnai vaikui uždeda nemenką naštą.

Pirmagimio asmeninės savybės.

Gimus pirmajam vaikui, jis kaip ir vienturtis vaikas būna dėmesio centre, tačiau tik iki tol, kol negimsta brolis ar sesė. Vėliau jam tenka pagalbininko, prižiūrėtojo vaidmuo, kas turi įtakos tolimesnei jo asmenybės raidai. Jei pirmagimis tinkamai atlieka jam pavestas užduotis ir su jomis susitvarko, užaugęs jis bus linkęs vadovauti, kontroliuoti ir prižiūrėti. Paprastai, pirmagimiai griežtai laikosi tam tikrų taisyklių ir normų, yra savarankiški bei mėgstantys nepriklausomybę.

Vidurinysis vaikas.

Augantis derybininkas. Šis vaikas turi už save vyresnį ir jaunesnį brolius ar seseris. Jam nuolat tenka laviruoti dėl bendravimo su vyriausiuoju ir jaunesniais. Vidurinysis vaikas užaugęs paprastai gauna viską, ko nori, savo derybinių įgūdžių dėka. Kurį laiką buvęs jauniausiuoju vaiku, gimus jaunėliui, jis patiria nemenką šoką.  Padidėjusi konkurencija jį verčia elgtis taip, lyg jis dalyvautų nesibaigiančiose lenktynėse.  Užaugę turi polinkį laužyti taisykles ir principus.

Jauniausias vaikas.

Pagrandukai – mažiausi, todėl jiems paprastai reikia daugiausiai laiko ir dėmesio ir šiuos dalykus jie nuolat bando išsikovoti iš savo tėvų. Būdami mažiausi jie puikiai panaudoja visą savo žavesį, kad užimtų trokštamą svarbiausiojo poziciją. Todėl jau vaikystėje jie išlavina sugebėjimą užkariauti aplinkinių simpatijas. Tai, kad jaunėlis augo šiltesnėje atmosferoje, nei augo kiti, gali turėti ir neigiamos įtakos vaiko vystymuisi. Pritrūkus aktyvumo ir pasitikėjimo savimi, jis gali vengti atsakomybės. Labai dažnai, jaunėliai norėdami visus įtikinti, kad jie nėra silpni būna labai aktyvūs ir trokštantys pralenkti kitus.

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>