• Šiandien yra: Šeštadienis, gruodžio 3, 2016

KTU ekspertė: „Mažai šaliai, tokiai kaip Lietuva, užsienio kalbų mokėjimas yra išlikimo klausimas“

Tarptautiniai KTU studentai, nuotr. KTUTarptautiniai KTU studentai, nuotr. KTU

„Kalbų mokymasis lavina vadinamąsias „minkštąsias“ kompetencijas (socialinius įgūdžius, gebėjimą save pristatyti, išklausyti kitą), kurių taip pasigenda šiuolaikiniai darbdaviai“, – pabrėžia Saulė Petronienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) docentė.

Specialistės teigimu, neretai pasitaiko atvejų, kai užsienio kapitalo įmonės, nepaisydamos dalykinių kompetencijų stygiaus, pasirenka įdarbinti tą žmogų, kuris, pavyzdžiui, moka švedų ar vokiečių kalbą, o ne tą, kuris yra kompetentingas savo srities specialistas, tačiau užsienio kalbų nemoka.

Tyrimai rodo, kad besimokydami kalbų ne tik pažįstame kitas kultūras, mums tampa ne tik lengviau keliauti, bet ir laviname atmintį, ugdome kūrybiškumą ir išmokstame efektyviau spręsti problemas.

„Kuo daugiau kalbų moki, tuo geriau supranti, kad egzistuoja požiūrių įvairovė. Neišvengiamai, besimokydamas kitos kalbos, susiduri su kultūriniais skirtumais ir tampi atviresnis“, – mano KTU SHMMF Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros vedėja S. Petronienė.

Ji džiaugiasi, kad KTU tampa pirmuoju universitetu šalyje, kuriame magistrantai nemokamai gilins užsienio kalbos žinias arba išmoks naujų. Tokia galimybė atsiranda KTU nuo naujų mokslo metų pradedant veikti pirmajam šalyje kokybiškai naujam magistrantūros studijų modeliui „MA+“, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas individualių asmens kompetencijų ugdymui.

Susipažįsta su kultūrine įvairove

2013 metais Belgrado universitete atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 247 studentai, parodė, kad besimokantys užsienio kalbos tampa atviresni naujovėms, nepažintiems dalykams ir kultūrinei įvairovei. Jie yra tolerantiškesni skirtingiems požiūriams, o kai kalbų mokymas susiejamas susiduriant su autentiškomis kitų kultūrų patirtimis, šis efektas dar sustiprėja. KTU, glaudžiai bendradarbiaudamas su ambasadomis, studentus su kalba ir kultūra supažindina ne tik paskaitų, bet ir įvairių renginių metu.

„Niekada nesimokoma vien tik kalbos – stengiamasi perteikti ir kultūros žinias. Ypač tai pabrėžia mūsų gimtakalbiai (rusų, ispanų, italų, anglų kalbų) dėstytojai. Mažai šaliai, tokiai kaip Lietuva, kalbų mokėjimas yra išlikimo klausimas“, – teigia S. Petronienė.

Pasak jos, ypač noriai mokosi kalbų tarptautiniai KTU studentai – ir visų studijų, ir atvykę pagal mainų programas: „Paskaitose atsiradus užsieniečiui, grupė pasikeičia: lietuviai studentai tampa ne tokie drovūs, nes pamato, kad galima bendrauti ir netobulai mokant kalbą, svarbu būti drąsiam ir kūrybiškam.“

Išmoksta atidžiau klausytis

Kūrybinis mąstymas, problemų sprendimo ir net matematikos įgūdžiai pagerėja mokantis kalbų. Pavyzdžiui, Mičigano universitete (JAV) atlikti tyrimai rodo, kad studentai, kurie vieną semestrą 90 minučių per savaitę mokėsi užsienio kalbos, gavo geresnius pažymius iš matematikos egzamino. Viena vertus, tai susiję su atminties lavinimu, kita vertus – su būtinybe kūrybiškai ieškoti išeities iš susiklosčiusios situacijos. Pavyzdžiui, pamiršus reikiamą žodį, stengiantis išsiversti naudojant kitus.

Be to, tyrimais įrodyta, kad besimokantieji užsienio kalbų išmoksta atidžiau klausytis. Geresni klausymo įgūdžiai, gebėjimas išgirsti, ką sako kitas, yra ypač svarbus ugdant emocinį intelektą, kurį labai vertina darbdaviai.

„Kalba – tai komunikacija. Per užsienio kalbos paskaitas studentai turi kalbėti, pristatyti save, išklausyti kitą. Šie įgūdžiai praverčia bet kuriame darbe. Teko dalyvauti ne viename studentų projektų pristatymo renginyje ir su apgailestavimu stebėti, kaip puikūs ir drąsūs moksliniai projektai tampa nepastebėti dėl prasto jų pristatymo“, – dalijasi įspūdžiais S. Petronienė.

Naujovė magistrantams

Dažniausiai kalbų mokomasi mokykloje ir pirmuosiuose universiteto kursuose. Pasak S. Petronienės, Europoje gana paplitęs bakalauro studijų modelis, kai derinamos kalbos, ekonomika ir teisė. Manoma, kad vos pradėjęs studijas jaunas žmogus dar nežino, į kurią sritį jis norės pasukti. Kalbų studijos magistrantūroje padeda siekti kitų tikslų – jau pasirinkęs specialybę žmogus, papildo savo kompetencijų paketą kalbomis.

Nuo rugsėjo pagilinti užsienio kalbų žinias arba išmokti naujų, šalia specialybės įgūdžių ir kompetencijų, nemokamai galės ir KTU magistrantai. Tokia galimybė atsiranda KTU nuo naujų mokslo metų pradedant veikti pirmajam šalyje kokybiškai naujam magistrantūros studijų modeliui „MA+“, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas individualių asmens kompetencijų ugdymui.

„Magistrantai visada domėjosi kalbomis, bet niekada negalėjo jų rinktis, jei studijavo ne kalbos studijų programoje. Mano žiniomis, mes esame pirmieji Lietuvoje, siūlantys nekalbinių specialybių magistrantams išmokti kalbų“, – teigia S. Petronienė.

Per tris semestrus – nauja kalba „nuo nulio“

Studijas pagal „MA+“ magistrantūros modelį pasirinkę magistrantai galės mokytis anglų, prancūzų, rusų, italų, ispanų, vokiečių, švedų kalbų nuo A1 lygio.

Jei programoje numatyta 30 laisvų kreditų, studentas gali išmokti naują kalbą nuo A1, t. y. pradedančiojo lygmens. Tokiu atveju, kalbos mokymasis bus gana intensyvus – po du lygius per semestrą – ir trečiojo semestro pabaigoje studentas bus pasiekęs C1 lygmenį, kuriuo vertinamas geras kalbos mokėjimas. Jei studentas turės 18 laisvų kreditų, jis mokysis po vieną lygį per semestrą ir studijų metu galės išmokti naują kalbą B1 lygiu, kurio pakanka susikalbėti, arba patobulinti jau mokamą kalbą.

„MA+“ kalbinių kompetencijų modelis leidžia išmokti kelias kalbas: pavyzdžiui, jei studentas jau turi užsienio kalbos pradmenis, jis gali tęsti jos mokymąsi nuo B1 ar B2 lygmens. Pasiekęs C1 lygį, jis galės rinktis kitą kalbą nuo pradžių, t. y. pradėti mokytis nuo A1.

Ypač paklausūs mokantys švediškai ir vokiškai

Pasak S. Petronienės, kalbinės kompetencijos darbdavių yra ypač vertinamos: „Teko kalbėti su švedų kapitalo įmonėmis, kurios buvo ypač susidomėjusios absolventais, kalbančiais švediškai. Jie pasirengę tokius žmones įdarbinti, o kitų reikiamų įgūdžių mokyti savo lėšomis“.

Jos teigimu, Lietuvoje trūksta ne tik švediškai, bet ir vokiškai mokančių specialistų. Vokietijos įmonių, veikiančių Lietuvoje, atstovai nuolat kreipiasi į Universitetą, prašydami surasti jiems darbuotojų. S. Petronienė primena, kad kalbos mokėjimas – tai ne tik profesinis įgūdis, bet ir turtinga gyvenimo patirtis. Ji ragina skaityti literatūrą originalo kalba, nes ji geriausiai atskleidžia tai, ką autorius norėjo perteikti. Vykstant į užsienį verta bent šiek tiek pramokti kalbėti tos šalies, į kurią vyksti, kalba.

„Mokėdamas kalbą gali lengviau įsilieti į kitos kultūros aplinką – atvykus į kitą šalį, užtenka pradėti kalbėti jų kalba, ir žmonės iš karto žiūri palankiau. Juk ir mes palankiau žiūrime į žmones, kurie, kad ir netaisyklingai, bet stengiasi kalbėti lietuviškai“, – sako S. Petronienė.

S. Petronienė, nuotr. KTU

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>