• Šiandien yra: Pirmadienis, gruodžio 5, 2016

Lietuvos vardą Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse garsino ir KTU studentas

Ž. Gališanskis, asmeninio archyvo nuotr.Ž. Gališanskis, asmeninio archyvo nuotr.

Iki 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių pabaigos likos vos kelios dienos – iškilminga uždarymo ceremonija vyks rugpjūčio 21 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Sporto centro renginių ir pardavimų vadovas, lektorius Mindaugas Dubosas tiki šiuolaikinės penkiakovės Lietuvos atstovų sėkme bei džiaugiasi magistranto irkluotojo Žygimanto Gališanskio debiutu olimpiadoje.

Olimpinės žaidynės buvo surengtos jau 23 pasaulio šalyse, 44-iuose miestuose. 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės iš ankstesnių išsiskiria dalyvaujančių šalių ir sporto šakų skaičiumi – šiemet dalyvauja daugiau nei 10 tūkst. sportininkų iš 206 šalių. Žaidynės pirmą kartą vyksta Pietų Amerikos žemyne ir yra pirmosios, vadovaujant naujam Tarptautinio olimpinio komiteto vadovui vokiečiui Thomui Bachui.

Šiuo metu Lietuva turi 3 bronzos ir 1 sidabro medalį, kuriuos pelnė irkluotojai Mindaugas Griškonis, Saulius Ritter ir irkluotojos Donata Vištartaitė, Milda Valčiukaitė; baidarių ir kanojų sprinto irkluotojai Edvinas Ramanauskas, Aurimas Lankas bei Aurimas Didžbalis – pirmasis Lietuvos sportininkas sunkiojoje atletikoje olimpinių žaidynių istorijoje šaliai pelnęs bronzos medalį.

2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dalyvavo ir KTU Elektros ir elektronikos fakulteto magistratūros pirmo kurso studentas irkluotojas Žygimantas Gališanskis – 2014-ųjų pasaulio jaunimo čempionato 3 vietos laimėtojas ir 2015-ųjų pasaulio universiados čempionas – šių metų olimpiadoje buvo atsarginis vyrų porinėse dvivietėje ir keturvietėje valtyse.

„Kiekviena valtis turi ir pliusų, ir minusų. Komandoje irkluoti smagiau, tačiau irkluoti man sekasi ir vienvietėje valtyje. Irklavimo sporto šaka gera tuo, jog galima nesunkiai persikvalifikuoti į kitą rungtį“, – sakė Ž. Gališanskis.

KTU studentai yra ne kartą garsinę Lietuvos vardą olimpinėse žaidynėse. Tai – badmintono atstovai Akvilė Stapušaitytė ir Kęstutis Navickas, plaukikai Edvinas Dautartas, Rimvydas Šalčius, Vytautas Janušaitis, Rugilė Mileišytė (dabar – Binevičienė).

„Tikiu, kad už ketverių metų Tokijuje matysime ir daugiau sportininkų, studijuojančių ar jau baigusių studijas KTU“, – vylėsi M. Dubosas.

Prieš varžybas medituoja

Medalių buvo tikėtasi ir iš Lietuvos krepšinio rinktinės, tačiau po pralaimėjimo Australijos rinktinei ketvirtfinalyje, lietuviai liko be apdovanojimų.

„Apmaudu, kad Lietuvos krepšinio rinktinė nepateko tarp keturių stipriausių pasaulio komandų ir šįkart liko be olimpinių medalių, tačiau esame krepšinio šalis, todėl kelti aukščiausius tikslus savo krepšininkams lietuviams yra įprasta“, – mano M. Dubosas.

KTU Sporto centro atstovas svarsto, jog Lietuvos krepšinio sirgalių vilčių nepateisinusio Jono Valančiūno, šiuo metu žaidžiančio Amerikos NBA lygoje, pasirodymą šių metų olimpiadoje galėjo nulemti asmeninės priežastys, neleidusios sportininkui atsiskleisti: „Tikiu, kad geriausios Jono rungtynės su Lietuvos krepšinio rinktine dar laukia ateityje.“

Paklausus, kaip sportininkai įveikia jaudulį ir įtampą prieš svarbias varžybas, M. Dubosas atsako, jog psichologinis pasiruošimas yra neatsiejamas nuo fizinio.

„Džiugu, jog po truputį keičiasi visuomenės ir sportininkų požiūris į sporto psichologiją ir sporto psichologų darbą. Kiekvienas atletas, nesvarbu ar plaukikas, ar krepšininkas, ar bėgikas, su jauduliu kovoja individualiai: vieni prieš varžybas klausosi muzikos, kiti medituoja“, – vardijo pašnekovas, pažymėdamas, kad dalis sportininkų turi ir asmeninius konsultantus, kurių pagalba naudojasi viso sezono metu.

Nepriekaištinga reputacija – aukso vertės

Visos Lietuvos simpatijas ir palaikymą užsitarnavusi olimpinė, pasaulio ir Europos plaukimo čempionė Rūta Meilutytė Rio de Žaneirą šiemet taip pat paliko be medalių. Visą tautą suvienijusi jaunoji atletė pelnė garbingą 7-ąją vietą.

R. Meilutytės konkurentė, rusė Julija Jafimova, nors ir susikompromitavusi, Rio olimpinėse žaidynėse pelnė du sidabro medalius. Visgi, Rusijos plaukikė nesulaukė pasaulio sportininkų ir sirgalių palaikymo. M. Duboso nuomone, kartą paslydus, atletui susigrąžinti gerą vardą ir reputaciją yra labai sunku.

„Julija Jafimova susikompromituoja jau ne pirmą kartą. Susigrąžinti kolegų ir šio sporto gerbėjų pagarbą, gerą vardą jai bus sunku“, – pažymi M. Dubosas.

Tuo tarpu JAV plaukiko Michaelio Phelpso, šiais metais olimpiadoje pelniusio 5 aukso ir 1 sidabro medalius, rezultatais ir talentu neabejoja niekas. Rekordinį 28-ių olimpinių aukso medalių skaičių turintis plaukikas iš JAV, savo olimpinę karjerą pradėjo būdamas 15 metų, Sidnėjuje vykusiose olimpinėse žaidynėse.

„Tokius įspūdingus M. Phelpso rezultatus lemia sunkus darbas treniruotėse, aukštos kompetencijos specialistų komanda, fiziologiniai parametrai ir žinoma – talentas“, – neabejoja M. Dubosas.

Šiuo metu daugiausiai aukso medalių skaičiumi – 35 – užtikrintai pirmauja JAV, antroji vieta priklauso Didžiajai Britanijai su 22 aukso medaliais, trečioji – Kinijai, kurios sąskaitoje 20 aukso medalių.

„Ar nustebino tai, jog kol kas šių metų olimpiadoje, kaip ir 2012 vasaros olimpinėse žaidynėse, daugiausiai medalių pelnė JAV, Kinija ir Didžioji Britanija? Ne, šios šalys pagal gyventojų skaičių ir esamą sporto infrastruktūrą yra lyderės pasaulyje, o šie rezultatai tai atspindi“, – sako KTU lektorius.

M. Dubosas atskleidė už kokius Lietuvos sportininkus pats labiausiai sirgo šiose olimpinėse varžybose: „Mano simpatijas ir palaikymą užsitarnavo irkluotojai, plaukikai ir lengvosios atletikos atstovai.“

M. Dubosas, asmeninio archyvo nuotr.

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>