• Šiandien yra: Pirmadienis, gruodžio 5, 2016

Panika dėl listerijų maiste – iš piršto laužta, tai patvirtina ES teisės aktai

ListerijaListerija

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje kilus nerimui dėl galimo maisto produktų, užterštų listerijomis, patekimo į rinką, apie tai kalbamės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoju Vidmantu Paulausku.

Kiek pagrįstos pastarosiomis dienomis sklandančios nuomonės apie tai, kad nesaugi produkcija galėjo būti tiekiama rinkai?

Neramina, kad keliama panika ir vartotojai gąsdinami visiškai be reikalo. Galiu tą drąsiai tvirtinti, remdamasis tiek Lietuvos, tiek ir Europos Sąjungos mokslininkų nuomone, bei teisės aktais.

Listerijos – milijardus metų gyvuojantis mikroorganizmas. Gamtoje jo galime sutikti visur, jo faktiškai neįmanoma išvengti. Tam tikromis sąlygomis, patekusi į nusilpusio žmogaus organizmą, ši bakterija gali sukleti apsinuodijimo požymius. Tai tiesa, tačiau nereiktų pamiršti ir labai svarbaus fakto, kad bent kelias minutes po karštu tekančiu vandeniu palaikius daržovės šie mikrobai nuplaunami, tinkamai išvirtame ar iškeptame maiste jie žūva per keletą sekundžių.

Tačiau ar listerijos maisto produktuose yra tiriama ir kontroliuojama?

Be jokios abejonės. Lietuvoje vadovaujamės Europos Sąjungoje priimtais standartais ir saugumo garantijomis, kurios vienos griežčiausių pasaulyje. Vien maisto saugą reglamentuojančių reglamentų, direktyvų ar įstatymų yra per penkis šimtus.

Reglamentas 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų, labai aiškiai sako, kad, pavyzdžiui, šaldytuose pusgaminiuose (koldūnuose, blyneliuose ir pan.) šio mikrobo koncentracija nėra apibrėžiama ir neturi būti tiriama ar kontroliuojama. Šios nuostatos laikomasi ne tik Lietuvoje, bet visoje Europos Sąjungoje ir daugelyje trečiųjų šalių.

Bet ar tai nėra kontrolės trūkumas, keliantis grėsmę vartotojams?

Tikrai ne. Atvirkščiai, mokslininkų manymu, tokiuose produktuose šis mikroorganizmas nekelia grėsmės sveikatai. Juk niekas nevirtų koldūnų nevalgo. O gamintojas ant kiekvieno gaminio pakuotės nurodo informaciją, kiek laiko pusgaminis turi būti verdamas, kad būtų paruoštas tinkamai. Žinoma, yra tokių produktų, kuriuose listerijos kiekiai, remiantis moksliniais tyrimais, yra griežtai kontroliuojami ir tiriami, pavyzdžiui gatavuose mėsos ar žuvies gaminiuose.

Svarbu pažymėti ir tai, kad žmogaus imuninė sistema yra įpratusi kovoti su aplinkoje esančiais įvairiausiais mikroorganizmais ir puikiai su šia užduotimi susidoroja.

Ką galėtumėte pasakyti apie šiuo metu viešoje erdvėje kilusį nerimą susietą su listerija maisto produktuose?

Labai apmaudu, kad visuomenė gąsdinama nepagrįstais „baubais“. Paprastas vartotojas juk  nėra mikrobiologijos ekspertas, tad žinutės, kuriose pasakoma tik keli teisingi faktai, kurie „pagražinami“ įvairiais mitais ir gąsdinimais, iš tiesų kelia nerimą. Juk mes neizoliuoti ir mūsų skleidžiamos žinios pasiekia tolimiausiuose kraštuose esančius lietuviškų maisto gamintojų ir eksportuotojų prekybos partnerius. Tad ne tik nepagrįstai bauginami mūsų vartotojai, bet ir pakertamas užsienio partnerių pasitikėjimas Lietuvos maisto produktų eksportuotojais. Keliamas skandalas gali nubraukti kelerius metus intensyvaus darbo, derybų, naujų eksporto rinkų plėtros, ypač po Rusijos įvesto embargo maisto produktų eksportui. Tai ne tik apmaudu, bet ir neatsakinga. Juk šiuo metu maisto produktais galime prekiauti beveik su 170 pasaulio valstybių.

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>