• Šiandien yra: Šeštadienis, gruodžio 3, 2016

Politologas A. Lašas apie partijų švietimo programas: beriami pažadai, bet ne priemonės jiems įgyvendinti

Ainius Lašas KTU nuotraukaAinius Lašas KTU nuotrauka

„Dauguma partijų beria rinkėjams visokiausio pobūdžio pažadus, bet nesiteikia išsamiai paaiškinti, kokių priemonių reikės jiems įgyvendinti, kiek tai kainuos, iš kur bus paimtos lėšos ir per kokį laikotarpį numatoma šiuos pažadus paversti realybe“, – sako politologas dr. Ainius Lašas.

Populiariausių Lietuvos politinių partijų rinkimės programos bus analizuojamos ir aptariamos rugsėjo 28 d. 10 val. KTU „Santakos“ slėnyje vyksiančioje diskusijoje „Nauji Seimo rinkimai: švietimas – partijų programų viršuje ar paraštėse?“. Renginio moderatorius, Bato universiteto (D. Britanija) lektorius, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslo darbuotojas A. Lašas tikisi, kad partijų atstovai, kurių dauguma – kandidatai į švietimo ir mokslo ministrus, konkrečiai įvardins, kokių permainų imtųsi, argumentuos savo vizijas ir planus. Diskusijos tiesioginę transliaciją galėsite stebėti ČIA.

– Aktyviai sekate Lietuvos švietimo sistemos aktualijas, raidą. Kokias pagrindines jos problemas, vystymosi trukdžius matote? Kokiu keliu turėtų vystytis švietimas?, – paklausėme A. Lašo.

– Iššūkių vardinti galima labai daug, bet mane labiausiai neramina trys platesnio pobūdžio problemos. Visų pirma, norisi kad prie švietimo ir mokslo politikos vairo stotų žmonės, kurie yra lyderiai savo patirtimi, perspektyva ir darbais. Norisi žmonių, kurie į tarnybinį postą žiūri ne kaip į gyvenimą vainikuojantį pasiekimą, bet kaip į suteiktą galimybę pasiekti užsibrėžtus ambicingus tikslus; žmonių su politine valia, galinčių mobilizuoti valdančią koaliciją pokyčiams.

Pergyvenu ir dėl to, kad šiame kritiniame laikotarpyje mes nesugebėsime tikslingai investuoti Europos Sąjungos struktūrinių lėšų, kad pakeltume Lietuvos švietimą ir mokslą į naują kokybinį lygį. Jau dabar matosi, jog seni instinktai veda mus link dar vienos masinės investicijos į „betoną“ ir duoną kasdieninę, o ne į žmonių įgūdžius ir kompetencijas. Partijos siūlo įsisavinti lėšas statant naujus gamtos mokslų ir technologijų centrus, kuriant pensijų fondus bei spartinant neformaliojo švietimo institucijų plėtrą. Lyg pas mus švietimo infrastruktūros trūktų…

Pagaliau dūšią skauda ir dėl mūsų išsibarsčiusio ir dažną kartą labai riboto bei nenuosekliai finansuojamo mokslinio potencialo. Vietoje to, kad sutelktume akademinę bendruomenę ir mokintumėmės kartu konkuruoti tarptautiniu mastu, savo kūrybinę energiją atiduodame studentų vilionėms, neracionaliai išpūstiems dėstymo krūviams ar mažavertės vietinės mokslinės produkcijos gamybai.

– Koks apskritai yra pamatinis švietimo tikslas?

– Pamatinis tikslas yra puoselėti žingeidumą ir kūrybiškumą kiekviename visuomenės naryje. Kiti tikslai – žinios, gebėjimų ir talentų ugdymas, išprusimas – yra tik išvestinės žingeidumo ir kūrybiškumo pasekmės. Aš labai tikiuosi, kad vieną dieną visa mūsų švietimo sistema stovės būtent ant šio pamato, nes tai yra daugelį spynų atrakinantis visraktis.

Esate išanalizavęs populiariausių Lietuvos partijų rinkimų programose esančias švietimo ir mokslo politikos vizijas ir planus. Kaip juos apibendrintumėte?

– Deja, dažnokai vyrauja deklaratyvumas. Iš ko tai sprendžiu? Dauguma partijų beria rinkėjams visokiausio pobūdžio pažadus, bet nesiteikia išsamiai paaiškinti, kokių priemonių reikės jiems įgyvendinti, kiek tai kainuos, iš kur bus paimtos lėšos ir per kokį laikotarpį numatoma šiuos pažadus paversti realybe.

Pavyzdžiui, ne viena partija siūlo dabartinę studentų krepšelių finansavimo sistemą pakeisti valstybinio užsakymo sistema, kuri iš esmės įvestų nemokamą mokslą (su galima nedidele vienkartine įmoka). Gražiai skamba, bet juk viskas priklauso nuo to, kaip tas užsakymas bus formuojamas, kiek tai kainuos ir kaip tai finansuosime.

Jei valstybinio užsakymo forma išliks tokia pati kaip šiandien ir paliksime nekonsoliduotą aukštųjų mokyklų tinklą, gausime biurokratinę-lobistinę sistemą, kurioje aukštosios mokyklos konkuruos ne dėl tarptautinių mokslinių pasiekimų, bet dėl įtakos Švietimo ir mokslo ministerijai.

Nors partijų programos dažniausiai atrodo atitrūkusios nuo realybės ir kvepia populizmu, ar matytumėte į politiką einančių žmonių gretose švietimą ir mokslą išmanančių specialistų, kurie sugebėtų išjudinti įstrigusią švietimo ir mokslo reformą?

– Tuos žmones galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti ir dar bevardis su mažyliu liks laisvi. Juokauju, bet jų tikrai nėra daug. Labai norėčiau, kad švietimo sistemos priešakinėje linijoje atsistotų žingeidūs, kūrybingi ir savikritiški žmonės su tarptautine patirtimi, su plačia ir ambicinga vizija, kuri nėra tik teorinė samprata, bet profesinės patirties užgrūdintas veiksmų planas.

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>