• Šiandien yra: Šeštadienis, gruodžio 10, 2016

Seimas pritarė Respublikos Prezidentės veto: pataisos dėl gerai besimokančio asmens nustatymo – nepriimtos

Studentai freepik nuotr.Studentai freepik nuotr.

Seimas nusprendė pritarti Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus dėl gerai besimokančio asmens nustatymo laikyti nepriimtais. Už Respublikos Prezidentės siūlymą laikyti teisės akto pataisas nepriimtomis balsavo 86 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 5 parlamentarai.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas savo išvadoje pritarė šalies vadovės veto ir pažymėjo, kad priimtame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo yra apibrėžta, koks asmuo laikomas gerai besimokančiu, neatitinka oficialiosios konstitucinės doktrinos.

Seimas gruodžio 22 d. priimtomis Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis buvo numatęs, kad aukštosios mokyklos savarankiškai spręstų, kurie studentai bus vertinami kaip gerai besimokantys.

Kaip anksčiau teigė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Rūta Kačkutė, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais turi būti nustatyti įstatymu. „Įstatyme nėra įtvirtinti jokie kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys būtų laikomi gerai besimokančiais aukštojoje mokykloje. Reglamentuota, kad kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys būtų laikomi gerai besimokančiais būtų nustatyti aukštųjų mokyklų statusuose, o tai sudaro prielaidas skirtingų aukštųjų mokyklų statutuose nustatyti skirtingus kriterijus. Taigi, sukuriamos prielaidos susidaryti situacijai, kai Lietuvos Respublikoje nebus nustatyti visiems studentams vienodi kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys būtų laikomi gerai besimokančiais, o kiekvienos aukštosios mokyklos statutą gali būti įtvirtinta skirtinga gerai besimokančio studento samprata. Iš to kas išdėstyta matyti, kad įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo yra apibrėžta, koks asmuo laikomas gerai besimokančiu neatitinka Konstitucijos nuostatų“, – pristatant dekretą kalbėjo šalies vadovės vyriausioji patarėja.

Šiuo metu galiojančio Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta, kad asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo.

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>