• Šiandien yra: Trečiadienis, gruodžio 7, 2016

Stirnų galvose – kompasai



Nesvarbu, ar tai banda kengūrų, gazelių ar raganosių, vaizdas, kuomet plėšrūno puolami gyvūnai staigiai pradeda bėgti viena kryptimi tikrai yra vienas įspūdingiausių, kuriuos galime pamatyti gamtoje. Tuo pačiu, tai vienas iš dalykų, kurių beveik visiškai nesuvokiame. Tačiau grupelė mokslininkų mano, jog jie suprato, kodėl daugybė gyvūnų akimirksniu supranta, kur reikia greitai judėti ir to pasekoje nesusiduria vienas su kitu. Atsakymas gali skambėti kiek keistai – jie savo galvose turi kažką panašaus į pasaulio šalis rodantį kompasą.

Kad suprastų šį procesą, Gyvosios gamtos mokslų universiteto Čekijoje doktorantūros studentas Petr Obleser studijavo pietų Bohemijos bei vakarų Moravijos regionuose gyvenančių stirnų elgesį. Kad kai kurie gyvūnai jaučia žemės magnetinį lauką nėra jokia staigmena: daugelis tuo naudojasi migracijos metu. Be to, jau seniai medžiotojai ir piemenys pastebėjo, jog gyvūnų bandos dažniausiai išsirikiuoja taip, jog būna atsisukusios į šiaurę arba pietus. Mokslininkai mano, jog taip daroma todėl, kad kaip tik tomis kryptimis gyvūnai rengiasi bėgti iškilus pavojui.

Kaip ir kaip keistai tai skambėtų, tirtos stirnos kaip tik taip ir elgėsi. Tyrėjai atliko eksperimentą ir 46 dienas tam tikru laiku stebėjo tam tikras teritorijas, kur lankėsi stirnos. Jei jie pamatydavo gyvūną, iškart sustodavo ir žiūrėdavo ar stirna jau suprato, jog yra ne viena, atkreipę dėmesį į kanopinio akis bei ausis, jų padėtį. Jei mokslininkai būdavo nepastebėti, jie registruodavo tam tikrą informaciją: orą, saulės padėtį danguje, matomumą, supančią aplinką bei ar stirna buvo viena, ar grupėje. Taip pat buvo panaudotas lazerinis atstumą tarp objektų nustatantis prietaisas. Kai galiausiai stirna pradėdavo bėgti, tyrėjai fiksavo, į kurią pusę ji pasišalino. Jei gyvūnas buvo grupėje, rezultatai buvo tiesiog ignoruojami, taigi informacija buvo renkama tik apie kiekvieną sutiktą gyvūną atskirai ir buvo sukaupta duomenų apie 188 individus.

Petr Obleser pastebėjo, jog stirnos dažniausiai stovi „veidu“ į šiaurę ar pietus bei labiausiai tikėtina, jog pabaidytos numėgs kaip tik šiomis kryptimis. Jei tiksliau, iš gyvūnų, atsisukusių į šiaurę, 57 procentai bėgo kaip tik į ją, 17 procentų skubėjo priešinga kryptimi, na o į likusias pasaulio šalis pasuko likę. Iš į pietus atsisukusių stirnų, 67 procentai pasuko į pietus, 12 procentų šiaurėn ir likę į vakarus ar rytus.

Kas keisčiausia, tendencija judėti į pietus ar šiaurę pasirodė visiškai nesusijusi su oro sąlygomis, saulės padėtimi ar kitomis aplinkos sąlygomis. Net jei artimiausia užuovėja buvo rytuose ar vakaruose, stirnos pirma šokdavo šiaurėn arba į pietus ir tik vėliau pasukdavo link saugios vietos. O kuo daugiau individų buvo grupėje, tuo tendencija rinktis konkrečias pasaulio kryptis kilo – nuodugniai ištirtas ir šis variantas. Mokslininkai mano, kad elniai(ir kiti kanopiniai) ne tik jaučia žemės magnetinį lauką, bet ir naudojasi juo, kai reikia sprukti – o tai ypač svarbu, kai bandoje tūkstančiai gyvūnų ir gebėjimas greitai reaguoti ir vieningai veikti gali kainuoti gyvybę.

Parengė: Vytenis Utaras.

Pagal „The Economist“ medžiagą.

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>