• Šiandien yra: Pirmadienis, gruodžio 5, 2016

Turkijos draugų ratas sparčiai mažėja



Kaip žinome, Turkijoje neseniai praūžė nepavykęs bandymas nuversti jau dvyliktus metus šalį valdantį prezidentą Erdoganą. Kaip po šio perversmo sekantys valymai paveiks Turkijos ir jos sąjungininkų santykius?

Per ilgus bendradarbiavimo dešimtmečius, Turkijos ir JAV santykiai atlaikė daugybę perversmų, nesutarimų (ir karinių konfliktų) su Graikija – netgi Kipro invaziją 1974 metais. Tačiau pastaruoju metu ši draugystė vis labiau keičiasi dėl pilietinio karo Sirijoje, amerikiečių kampanijos prieš Islamo valstybę, o dabar, po nesėkmingo perversmo bandymo, ji gali dar labiau blogėti.

Turkų ministras Suleyman Soylu aiškino, nors ir neturėdamas jokių įrodymų, kad tai amerikiečiai kalti dėl pučo. Pro-vyriausybinė  žiniasklaida palaikė šį pareiškimą kurdama įvairiausias sąmokslo teorijas. Kitas politikas, Yeni Safak, iškėlė tikriausiai kol kas absurdiškiausią idėją – sakė, jog tai amerikiečių kariai, persirengę turkais, bandė paimti valdžią. Panašu, kad tuo galėjo būti patikėta aukščiausiu lygmeniu, na, bent jau dalinai, kadangi Incirlik karinėje bazėje (JAV ten laiko lėktuvus, kurie bombarduoja Islamo valstybės pajėgas) buvo išjungta elektra, o jos vadas (turkas) – suimtas.

Kitas ginčytinas dalykas – Fethullah Gullen, dvasininko, kuris anksčiau buvo laikomas Erdogano dešiniaja ranka, išdavimas Turkijai. Šis vyras susipyko su prezidentu (tik neaišku, dėl ko) ir paliko Turkiją jau prieš penkiolika metų, o dabar gyvena Pensilvanijoje. Erdoganas siekia, jog Fethullah Gullen būtų tuoj pat perduotas jam, kaip pagrindinis perversmo sumanytojas, tačiau amerikiečiai nesutinka ir sako, jog taip padarytų tik gavę „solidžių įrodymų“ (John Kerry, JAV valstybės sekretoriaus žodžiai). Dar įdomiau, Turkijos ministras pirmininkas Binali Yildirim pareiškė, jog pats įrodymų reikalavimas norint išduoti dvasininką yra valstybių draugystės bei tarpusavio pasitikėjimo kvescionavimas.

JAV reakcija buvo paprasta ir aiški. „Vieši pareiškimai ar kaltinimai dėl to, jog Jungtinės valstijos kažkuo prisidėjo prie nepavykusio perversmo yra visiškai neteisingi ir tik kenkia tarpusavio santykiams.“ – sakė valstybės sekretorius John Kerry. Be to, jis perspėjo Erdoganą nenaudoti pučo kaip dingsties sutrypti savo oponentus. Valymas jau įsisiūbavo ir „gali stipriai paveikti santykius su Europa, NATO ir visu pasauliu.“

Akivaizdu, jog jei Turkija norėtų stoti į NATO dabar, ji  turėtų labai mažai šansų (primename – Turkija NATO narė nuo 1952 metų). NATO reikalavimuose sakoma: „šalis turi turėti stabilią demokratinę sistemą, siekti taikių bet kokių teritorinių ar etninių nesutarimų sprendimų būdų, turėti gerus santykius su kaimynais, rodyti pasišventimą žmogaus teisėms ir laisvėms, demokratiškai valdyti visuomenę ir kariuomenę, turėti rinkos ekonomiką.“ Šiuo metu Turkija turi tik paskutinį iš išvardintų dalykų. 1949 metų sutartyje nurodyta, jog šalis, įspėjusi apie savo ketinimus prieš metus, gali palikti NATO, bet nėra jokių nuostatų dėl išmetimo iš organizacijos.

JAV gynybos sekretorius Ash Carter neslepia savo pasišlykštėjimo ponu Erdoganu. Jis buvo pasipiktinęs tuo, jog turkai neleido smogti Islamo valstybei iš Incirlik ir tik praeitais metais, vasarą, pagaliau nusileido. Jei bazė vėl bus naudojamas deryboms dėl nuolaidų, Ash Carter sako ją perkelsiąs kur nors kitur.

Negana to, situacija prastėja ir dėl to, jog JAV remia Sirijos kurdus, kurie kovoja prieš Islamo valstybę. Deja, Turkija, nenori atskirti šių kurdų kovotojų nuo Kurdų darbininkų partijos, kuri ilgus metus kovoja dėl autonomijos šalies teritorijoje.

O štai santykiai su Europas Sąjunga kiek kitokie. Už tai, kad Turkija tvarkytųsi su pabėgėliais (ko normaliai nedaro Graikija – ES inkaru vadinama šalis kol kas pasižymėjo tik gebėjimo visko reikalauti) ji gavo daug nuolaidų, netgi finansavimą. Be to, geri abipusiai santykiai svarbūs ir iš piniginės pusės – ES ir Turkijos ekonomikos glaudžiai susijusios. Tikėtina, kad prezidentas Erdoganas (jei manysime, jog jis mąsto pragmatiškai) nesiekia įgyti daugiau priešų, nei jau turi, tad panašu, jog susitarimas dėl pabėgėlių bus vykdomas sąžiningai.

Ne paslaptis, jog jau daugelį metų Turkija nori tapti Europos Sąjungos visateise nare. Tačiau neseniai vykusiame ES užsienio ministrų susitikime buvo aiškiai pareikšta, jog grąžinus mirties bausmę, durys į ES užsidarys. Bene aštriausia kritikė buvo Vokietijos atstovė, pareiškusi, jog Turkijoje vykstantys procesai toli gražu neprimena demokratiškos Europos valstybės. Tačiau Europa turės ieškoti kelio kalbėti su Erdoganu, kadangi ji viena negalės suvaldyti migrantų krizės – o juk didžiausi jų srautai juda kaip tik per Turkiją. Negano to, greitai gali kilti dar didesnis galvos skausmas – ką reikės daryti su disidentais ir pabėgėliais iš pačios Turkijos. ES, ypač Vokietija deklaruoja, jog turime priimti nuo susidorojimo bėgančius žmones, tačiau tai tikrai nepatiks turkų valdžiai, o ji turi didelį svertą savo rankose. Ironiška tai, jog priėmę žmones iš Turkijos, galime susipykti su pačia Turkija ir to pasekoje sulaukti didelio skaičiaus pabėgėlio iš kitų šalių.

Ar sąjungininkai gali pakeisti prezidento Erdogano politiką? Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog tai neįmanoma, tačiau nepamirškime dviejų svarbių įvykių. Pirmasis – Turkija normalizavo santykius su Izraeliu, kurie buvo pašliję dar nuo 2010 metų. Taip pat, po beveik pusmečio tylos, buvo nusileista Rusijai.

Žinoma, įžvalgesnieji sakytų, jog šie žingsniai labai įtartini, kadangi buvo padaryti prieš nepavykusį pervesmą, kurį daugelis ekspertų vadina spektakliu teigdami, jog tai pačio Erdogano surengtas šou, norint pagaliau turėti dingstį susidoroti su priešininkais ir tapti vienvaldžiu lyderiu… Nors nieko tikro teigti negalime, tik spėti, bet sakyčiau, jog tai – ne atsitiktinumas.

Kad ir kaip būtų, paprastų turkų laukia sunkūs laikai, nes panašu, jog valymai tik prasidėjo, o Turkijos sąjungininkų gretos, stebint visa, kas vyksta šalyje, po truputį mažėja.

Sudarė: Vytenis Utaras

Sudaryta pagal „The Economist“ medžiagą.

 

 

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>