• Šiandien yra: Trečiadienis, gruodžio 7, 2016

Vaikų žaidimų aikštelės – traumų šaltinis?

Saugi žaidimų aikštelė, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nuotr.Saugi žaidimų aikštelė, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nuotr.

Vasarą į lauką plūstelėję vaikai pradėjo atostogų traumų sezoną. Nelaimingą atsitikimą patyrę vaikai ir jaunimas pernai Lietuvoje sudarė kas ketvirtą namuose gydytą bei kas šeštą pacientą,  kuris buvo guldomas į ligoninę ar kliniką.

Šiltojo sezono metu vaikai neišvengia traumų žaisdami žaidimo aikštelėse ant mėgstamiausių jų atributų sūpynių, čiuožyklų, taip pat vis populiarėjančių batutų. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, per metus įvairaus sunkumo sužalojimų patiria maždaug kas septintas Lietuvos darželinukas ir kas penktas moksleivis.

„Dažniausiai vaikas yra grėsmė pats sau, todėl tėvai už jų priežiūrą turi prisiimti visą atsakomybę. Patys mažiausi vaikai bando savarankiškai ištyrinėti aplinką, truputį vyresni jau nebenori paklusti taisyklėms. Šiltojo sezono metu vizitai pas gydytojus, pradedant traumatologais ir baigiant odontologais, tėvams tampa kasdienybe. Tokių atvejų galėtų būti mažiau, jei tėvai nepasikliautų įdiegtais pamokymais, o būtų budrūs ir nuolat stebėtų, kuo užsiima jų vaikas“, – sako BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

Nelaimingų atsitikimų tendencijos rodo, kad darželinukai dvigubai dažniau traumas patiria atšilus orams, žaisdami lauke. Moksleivių traumos per metus pasiskirsto tolygiai, tačiau šiemet jų patirtų nelaimingų atsitikimų skaičius šoktelėjo balandžio–birželio mėnesiais – kartu su nauju riedlenčių ir  riedučių sezonu.

Dažniausiai Lietuvos vaikai susitraumuoja raiščius, sausgysles, susilaužo pirštus, rankas, kojas, susižeidžia raumenis, išsimuša, nusiskelia ar išsiklibina dantis, patiria smegenų sutrenkimus. Šiemet didžiausia BTA išmokėta draudimo suma už darželinuko traumą yra 900 eurų, o susižeidus moksleiviui – 1050 eurų.

Draudimo bendrovės BTA specialistas pastebi, kad naujas Lietuvos vaikų mėgstamas žaidimas šokinėjimas ant batuto yra kur kas pavojingesnis, nei gali atrodyti. Šokinėdami vaikai patiria ne tik sumušimų, patempimų, išnirimų, bet ir kaulų lūžių. Net apsauginį tinklą turintys batutai negali būti tėvų atsipalaidavimo priežastis, nes pasitaiko atvejų, kai siausdami vaikai atsitrenkia į metalines batuto konstrukcijas ir susižaloja.

„Vaikas gali patirti traumą akimirksniu, todėl paprasčiausias sudrausminimas laiku yra kritiškai svarbus. Nelaimingų  atsitikimų analizė rodo, kad dažniausiai traumos įvyksta žaidžiant su vaiko amžiui nepritaikytais įrenginiais, nesilaikant saugaus atstumo supantis, persisvėrus, bandant užlipti ant stogelių, bokštelių, paslydus ar susidūrus su kitu vaiku. Teisės aktai numato, kad vaikų žaidimo aikštelės turi būti saugios, tačiau Lietuvoje dar yra likę neatnaujintų sovietinių vaikų žaidimo aikštelių, kai kurios net ir įrengtos naujos ne visada atitinka saugumo reikalavimus ir tai yra papildomas grėsmės šaltinis“, – sako R. Grizickas.

Vien Vilniuje yra apie 540 vaikų žaidimų aikštelių, Kaune – daugiau kaip 60.

Šiuolaikiškų vaikų žaidimo aikštelių ir lauko treniruoklių salelių įrengimu užsiimančios įmonės „Patikimas turtas“ projektų vadovas Paulius Eimontas sako, kad lauko žaidimams svarbu net tai, kuo apaunamas vaikas.

„Žaidimų aikštelės Lietuvoje privalo būti įrengiamos saugios: su kritimą amortizuojančia, drėgmės nekaupiančia danga, sertifikuotais žaidimų įrenginiais. Šiuo atveju susižavėjimo neverti pigūs „medinukai“, kurie gali pradėti pleišėti, pūti ir be kitų traumų vaikas gali įsivaryti rakštį. Jei žaidimų aikštelėse elgiamasi pagal taisykles – jos yra saugios. Bet vaikai yra vaikai: lipo ant bokštelio, paslydo, nukrito, susižeidė. Dabar madingi įsispiriami guminiai batai yra ypač netinkami lauko žaidimams: kulnas neturi atramos, koja nestabili, nes batas slysta nuo jos. Jei avalynė būtų su užsegamais dirželiais ar raišteliais, prigludusi prie kojos, vaikai išvengtų dalies traumų“, – tvirtina P. Eimontas.

BTA daugiausiai vaikų patirtų traumų užfiksuoja didmiesčiuose, kur auga daugiausiai vaikų.

Pasak R. Grizicko, tėvai aktyviausiai nelaimingų atsitikimų draudimu domisi jau prasidėjus mokslo metams, kai nebereikia planuoti išlaidų vaiko suruošimui į mokyklą.

„Įvertinę ilgametę vaikų nelaimingų atsitikimų draudimo statistiką, sunkumą ir dažnį, šiais metais kiek anksčiau nei įprastai – liepą kviečiame tėvus pasirūpinti vaikų, kitų šeimos narių ir, žinoma, savo nelaimingų atsitikimų draudimu, kuris apima netgi tokias šiltojo sezono grėsmes, kaip erkių pernešamos ir platinamos ligos. Mūsų duomenimis, šiltuoju metų laiku atostogaujant, žaidžiant lauke, laiką leidžiant vasaros stovyklose, įvyksta apie 30 proc. nelaimingų atsitikimų, kuriuos patiria vaikai“, – sako R. Grizickas.

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>