• Šiandien yra: Ketvirtadienis, gruodžio 8, 2016

Velykų šventės reikšmė ir papročiai

Close up of colorful Easter eggs in a basketClose up of colorful Easter eggs in a basket

Šv. Velykos – viena svarbiausia krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų. Tai gamtos atbudimo ir pavasariško džiaugsmo šventė.

Velykos yra kilnojama šventė, kurios data įvairiais metais gali kisti nuo kovo 22 iki balandžio 25 dienos, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Kai kurie Velykų pavadinimą sieja su žodžiu „vėlės“, mat mūsų protėviai tokiu metu lankydavo artimųjų kapus ir nešdavo jiems maisto – kiaušinių. Jie tikėjo, kad kartu su bundančia gamta išlenda ir artimųjų vėlės, o pirmasis Perkūnas jas priverčia pasitraukti atgal į kapus.

Labai įdomios įvairios Velykų bažnytinės apeigos, kurios prasideda Didįjį Ketvirtadienį ir tęsiasi visą velykinį laikotarpį, iki Kristaus žengimo į dangų šventės. Didįjį ketvirtadienį ir penktadienį einami kryžiaus keliai, minimas Viešpaties nukryžiavimas bei mirtis. Šeštadienį nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis. Nakties tamsoje bažnyčiose susirinkę tikintieji apšviečia aplinką savo atsineštomis uždegtomis žvakėmis. Šios nakties apeigų prasmė – prisipažinti esant kaltiems ir savo kaltėje, tamsybėje, pamatyti tikrąją šviesą, kuri nėra pastebima būnant dienoje, , viduje manant, kad nesame nusidėję. Velyknakčio kulminacija – prisikėlimo žinia. Sulaukus sekmadienio ryto, apie bažnyčią eina Prisikėlimo procesija. Parėjusieji iš bažnyčios namo, pasveikina su šventėmis namiškius ir kartu su visa šeima sėda už šventinio stalo.

Dalis Velykų papročių – eiti anksti ryte į bažnyčią, eiti aplink bažnyčią paminint Kristaus nueitą kančių kelią ir pan. – tai krikščionybės suformuoti papročiai. Tačiau, kaip ir kitos krikščioniškos šventės, taip ir Velykos yra perėmę pagoniškų elementų – marginti kiaušiniai, Velykų zuikiai, Velykų bobutė, Vėlykė, lalavimai ir kt.

Seniau tikėta, kad:

  • Velykų dieną negalima ilgai miegoti – galvą ilgai skaudės.
  • Taip pat skaudės galvą, jei Velykų dieną šukuosies (susišukuoti reikia tik Velykų išvakarėse).
  • Nedera pirmąją Velykų dieną eiti į svečius.
  • Per Velykas negalima žemės judinti ar kitaip ardyti, nes priešingu atveju vasarą ledai javus išmuš.
  • Velykų dieną reikia šaudyti į viršų, nes tokiu būdu nubaidysi nuo gyvenvietės, namų visas negandas, piktas dvasias.
  • Jei Velykų rytą, dar prieš saulėtekį, nusiprausi šaltu vandeniu, jokie skauduliai neaugs.
  • Jeigu Velykų rytą nuluptų kiaušinių kevalus sudeginsi krosnyje – naminiai paukščiai geriau iš kiaušinių risis.
  • Jei nori, kad namuose visus metus būtų skalsa, pirmąjį nuluptą kiaušinį prie Velykų stalo supjaustyk į tiek dalių, kiek už stalo sėdi žmonių, visiems jiems po dalelę to kiaušinio padalink.

 

Telegrama.lt informacija

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>