• Šiandien yra: Šeštadienis, gruodžio 3, 2016

Vertimas: sritis, kurioje mašinos žmonių nepakeis

Dainora Maumevičienė (dešinėje) ir studentė vertėjauja KNDT, nuotr. KTUDainora Maumevičienė (dešinėje) ir studentė vertėjauja KNDT, nuotr. KTU

Vertimas yra greičiausiai auganti karjeros sritis Jungtinėse Valstijose, kurios yra pati didžiausia vertimo industrijos rinka. JAV analitikai prognozuoja, kad nuo 2010 iki 2020 metų ji paaugs 42 proc. Europoje vertimo paslaugų rinka nuo 2008-ųjų auga kasmet vidutiniškai po 5 proc. „Nepaisant nuolat tobulinamo mašininio vertimo, vertimo specialistų poreikis auga. Tai ypač aktualu Lietuvoje, nes vertimo programoms versti į lietuvių kalbą ypač sudėtinga dėl jos specifikos“, – teigia Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų (KTU SHMMF) docentė Ramunė Kasperavičienė.

JAV Darbo statistikos biuras taip pat prognozuoja, jog darbo pasiūlymų vertėjams galimybės iki 2022-ųjų (lyginant su 2012-aisiais) išaugs 46 proc. Šioje šalyje vertėjo darbo užmokestis gali siekti 50 tūkst. dolerių per metus ir daugiau. Europoje šios industrijos kuriamo bendro vidaus produkto augimas yra maždaug 3 proc. didesnis, nei vidutiniškas. Ekspertai teigia, jog tokio augimo priežastis yra didėjanti globalizacija ir teigia, jog vertėjų darbo mašinos nepakeis.

„Nuolatiniai automatizuotų vertyklių vartotojai žino, jog kompiuterio programos nepajėgios pritaikyti žmogiškosios logikos ir mąstymo įgūdžių“, – rašoma tarptautinės vertimo agentūros „Pangeanic“ tinklalapyje.

Pasak R. Kasperavičienės, vertėjų reikia visur – nuo vertimų biurų iki kino industrijos, vertimo specialistai dirba ir Europos Sąjungos institucijose, ir privačiame versle.

„Lietuvos darbo biržos duomenimis, apie 80 proc. mūsų vertimo programos absolventų dirba įvairiuose vertimų biuruose, taip pat – laisvai samdomais vertėjais“, – sako Vertimo ir lingvistikos krypčių studijų programų vadovė R. Kasperavičienė.

Nuotraukoje R. Kasperavičienė, KTU nuotr.

„Žvaigždžių karų“ vertimas atvėrė „Disney“ studijos duris

Nuo vertimo paslaugų politikams ir įžymybėms, filmų ir spektaklių vertimo iki pažinties su didžiausiomis pasaulio kino studijomis – vertėjo darbas gali pasiūlyti netikėtų iššūkių.

„2015-ųjų gruodį, „Disney“ studija pristatė naujausią sagos „Žvaigždžių karai“ dalį „Galia nubunda“. Filmo kūrėjai nesuteikė išankstinės peržiūros galimybės kino apžvalgininkams ir kritikams, filme vaidinusiems aktoriams nebuvo leista atskleisti jokių filmo detalių, o filmo vertėjai bei vertimo redaktoriai iš daugybės šalių buvo sukviesti į studiją, su jais pasirašytos konfidencialumo sutartys, siekiant, kad jokia su filmu susijusi informacija nebūtų paskleista anksčiau laiko“, – pasakoja Akvilė Katilienė, filmų subtitrų vertėja tarptautinėje įmonėje „Deluxe“.

Konsultuojanti ir praktinius užsiėmimus KTU vertimo studentams vedanti praktikė, teigia, jog geram vertėjui būtina domėtis daugeliu dalykų. Ne tik anglų kalbos, bet ir molekulinės biologijos magistro laipsnį turinti vertėja išmano chemiją, biologiją, matematiką, fiziką, domisi technologijomis.

A. Katilienė primena, jog vertėjui privaloma gerai mokėti lietuvių kalbą: „Dažnai studentai klysta manydami, kad svarbiausia yra gerai mokėti užsienio kalbą. Tačiau iš tiesų verčiant svarbiausia – perteikti mintį, o tam yra būtina tobulai mokėti gimtąją kalbą“.

Nuotraukoje A. Katilienė, nuotr. Vladimiro Ivanovo

KTU vertimo studentų darbas nominuotas JTO apdovanojimui

Apie vertėjo darbo iššūkius kalba ir KTU SHMM studijų prodekanė, profesionali vertėja iš anglų kalbos Dainora Maumevičienė. Jos vadovaujami Technikos kalbos vertimo studentai sinchroniškai verčia Kauno Nacionalinio dramos teatro spektaklius.

„Teatro spektaklis yra gyvas kūrinys. Jame galimos įvairios netikėtos ir pjesėje nenumatytos aktorių interpretacijos, kurių neteisingas perteikimas užsieniečiams žiūrovams gali iškreipti pagrindinę spektaklio mintį ir esmę bei sumenkinti žiūrovo patiriamą pasigėrėjimo spektakliu jausmą. Verčiant spektaklį negalimas „antrasis dublis“, t y. suklysti ir pataisyti klaidos praktiškai neįmanoma“, – pasakoja D. Maumevičienė.

Pasak jos, vertimo žodžiu kabinoje dirbantys vertėjai tam tikra prasme tampa siunčiamo teksto kūrėjais, nuo kurių priklauso spektaklį stebinčių žiūrovų įspūdžiai.

Už KTU pasiūlytą naujovę Lietuvoje – spektaklių sinchroninį vertimą į anglų kalbą – Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) buvo nominuotas Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos apdovanojimui.

„Facebook“ lietuviškai prakalbina vertėjai

Norintiesiems patirti vertimo nuotykių, KTU siūlo Technikos kalbos vertimo magistro studijų programą. Pasak jos vadovės R. Kasperavičienės, programa yra unikali tuo, jog vienintelė Lietuvoje yra orientuota į lokalizaciją, tai yra – rengia specialistus, kurie geba pritaikyti programinę įrangą, interneto svetaines, reklamos priemones ir kitus produktus Lietuvos vartotojui.

Būtent vertėjo darbas lemia tai, jog „Google“, „Microsoft Word“ ar „Facebook“ į mus gali prabilti lietuviškai. Tai yra ypač svarbu augant kompiuteriniam žmonių raštingumui – statistiniai duomenys rodo, kad skaitmeninės komunikacijos ir darbo priemones naudoja vis daugiau vyresnio amžiaus vartotojų, iš kurių ne visi moka anglų kalbą.

„Programoje skiriame labai daug dėmesio vertimo technologijų ir lokalizacijai skirtų programų įgūdžių lavinimui“, – techninę KTU vertimo programos pusę pabrėžia R. Kasperavičienė.

Technikos kalbos vertimo studentai universitete mokomi dirbti su pažangiausiomis vertimo ir lokalizavimo programomis: „SDL“, „Trados Studio“, „MemoQ“, „OmegaT“, „DejaVu“, „WordFast“, „Passolo“, „Catalyst“, „Language Studio“, „Multilizer“, „Visual Localize“.

Rengiami lankstūs specialistai

Lietuvoje filialus steigiant vis daugiau tarptautinio kapitalo įmonių, natūraliai auga ir vertėjų poreikis versle. Pasak R. Kasperavičienės, siekiant, jog rengiamų absolventų kompetencijos kuo geriau atitiktų darbo rinkos poreikius, KTU bendradarbiauja su verslu: „Bendradarbiaujame su didžiausiais vertimų biurais Lietuvoje: „Synergium“, „Eurotradus“, „Baltijos vertimai“, „AirV“, „Mažas pasaulis“ bei kitomis kalbų industrijos įmonėmis, tokiomis kaip, pavyzdžiui, „Alma Littera“. Rengiame bendradarbiavimo projektus su tarptautinėmis vertimo agentūromis.“

Šiandien ypač vertinami tarpdisciplininių žinių ir įgūdžių, lankstūs specialistai. Šiuos kriterijus atitinka Technikos kalbos vertimo magistrai, kuriems studijų metu suteikiama galimybė išmokti papildomą kalbą (pavyzdžiui, taip šiandien reikalingą švedų), įgyti versle ar vadovaujančiame darbe būtinų įgūdžių.

„Programoje įgyvendiname naują magistrantūros modelį „MA+“, todėl studentai, šalia gilių vertimo ir lokalizacijos kompetencijų, galės įgyti teisės, kalbų, vadovavimo, lyderystės, komandinio darbo, informacinių technologijų ar kitų kompetencijų, kurias patys galės pasirinkti“, – sako R. Kasperavičienė.

Kalbų mokymasis, KTU nuotr.

Žymos:, ,

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>