• Šiandien yra: Ketvirtadienis, gruodžio 8, 2016

Vytenis Andriukaitis apie Lietuvą Europos Sąjungoje: „Donoras, vartotojas ar dalyvis?“

Vytenis Povilas Andriukaitis, VDU nuotr.Vytenis Povilas Andriukaitis, VDU nuotr.

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko diskusija tema: „Lietuva Europos Sąjungoje: kaip nebūti tik paramos gavėju?“ Pagrindinis dialogas vyko tarp Europos Sąjungos (ES) komisaro, atsakingo už sveikatos ir maisto saugą, Vytenio Povilo Andriukaičio bei politologo VDU Socialinių mokslų fakulteto dekano, prof. Algio Krupavičiaus.
Diskusija prasidėjo nuotaikingai – prisiminta apie pašnekovų tuo pačiu metu vykusias istorijos mokslų studijas bei svečio gimtinę Kauną. Visgi, į pokalbį įsitraukus susirinkusiems – temos darėsi vis sudėtingesnės bei jautresnės, aptariant jas vietiniu ir tarptautiniu lygmeniu. VDU S. ir S. Lozoraičių muziejuje kartkartėmis stojo nejauki tyla, išduodanti Europos Sąjungos ir Lietuvos bendro tapatumo problemas.

Ekonominis saugumas iki 2020, kas tuomet?

Profesorius Algis Krupavičius, trumpai pristatydamas 16 metų trunkančią narystę Europos Sąjungoje, ją įvardino, kaip ekonominės gerovės narystę. „Didžiausia sėkmė – ekonominis suartėjimas, kurį sudaro jau 75% BVP (Bendro Vidaus Produkto) ekonominė konvergencija, o tai reiškia ateityje mažėsiantį paramos dydį“, – įžvalgomis dalijosi politologas.
ES komisaras prisijungdamas pabrėžė ne mažesnę paramą, o didėjančią visuomenės savimonę ne tik imti, bet ir duoti. Pasak Andriukaičio, svarbu per ateinančius metus sau atsakyti, kas mes Europos Sąjungoje: „Donoras, vartotojas ar dalyvis“? Šis klausimas kol kas yra retorinis, o jei bus stengiamasi ieškoti atsakymų – ekonominis rodiklis kils kartu su solidarumu bei vietinio indėlio svarumo supratimo augimu.

Lietuva – Nobelio taikos premijos laureatė

Toliau diskutuojant, lingvistiškai įvardijama, kad Europos ir Lietuvos vienybė slypi solidarume. Kaip pavyzdį, Vytenis Andriukaitis pateikia Nobelio taikos premiją, kuri 2012 m. įteikta ES šalims narėms už daugiau nei šešis dešimtmečius trunkantį indėlį į taikos, susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių plėtrą Europoje.
Tuomet politikas uždavė susirinkusiems klausimą: „Ar jūs jaučiatės Nobelio premijos laureatais“? Auditorija į klausimą sureagavo gana ironiškai, o ES komisaras nesustodamas pridūrė: „aš jaučiuosi ir labai noriu, kad ir jūs save traktuotumėte, kaip indėlį Europos gerovei ir taikai“. Būtent tai, anot Andriukaičio, ir paaiškina, kodėl kyla tik ekonominis, bet ne kiti, tokie kaip laimės indekso rodikliai.

Neaplenkta ir pabėgėlių tema

Praėjusių metų rudenį visa Europa susidūrė su vienu didžiausių migracijos krizių po Antro Pasaulinio karo – tai iš Afrikos ir Artimųjų Rytų plūstantys pabėgėliai. Ši tema vis dar opi ES bei neprieita prie galutinių bendrų sprendimų, kaip bus dalijamasi pabėgėliais ir kaip juos tinkamai integruoti naujoje šalyje.
Ši tema nebuvo aplenkta ir šios diskusijos metu. Į ją įsitraukė ir VDU rektorius Juozas Augutis. Pasak jo, universitetas pasiruošęs reaguoti į pabėgėlių tematiką bei spręsti iškilusias problemas drauge. ES komisaras vėl pakartojo solidarumo, bendrumo svarbą bei suvokimą, kad negali būti tik tas, kuris vien gauna. „Kuomet nesilaikoma bendrų ES pamatinių vertybių – tuomet kalbame apie rimtas krizes. Visa kita – kasdieniai sunkumai“, –dabartinę pabėgėlių situaciją ir pačios sąjungos problemas šiuo klausimu, trumpai apžvelgė V. Andriukaitis.

Nacionalizmas, Žaliojo tilto skulptūros ir Marie Le Pen

Pastaraisiais metais itin daug diskusijų sukėlė Vilniaus Žaliojo tilto skulptūros, kurios visuomenėje ir žiniasklaidoje net įgavo pravardę „Balvonai“. Praėjusių metų liepą nuo seniausio sostinės tilto šios, daugumai nemalonų Sovietinį palikimą primenančios, skulptūros nuimtos. V. Andriukaitis tai žaismingai įvardino, kaip vieną iš Lietuvai kenkenčio nacionalizmo ES akivaizdoje simbolį.

Anot politiko, tai perdėtas nacionalizmas, su kuriuo susitvarkė Vokietija, palikdama Berlyno sienos fragmentus ir taip pritraukdama turistus bei pasakodama tikrąją šalies istoriją. „Nuvertėme „Balvonus“, o Carinės Rusijos metu ant Vilniaus Arkikatedros viršaus per vidurį pastatytą šventąją ne tik palikome, bet ir atstatėme. Ar tik nepasiklydome tapatybės ir atminties paieškos akivaizdoje?“, – drąsiai savo nuomonę išsakė ES komisaras.

Bendru politologo prof. A. Krupavičiaus ir ES sveikatos ir maisto saugos komisaro V. Andriukaičio sutarimu – Europos Sąjunga tikrai nežlugs. Tik jos efektyvumui trukdo Rytų ir Vidurio Europos kraštutinės nacionalistinės partijos ir tokie politiniai veikėjai, kaip Prancūzijos „Nacionalinio fronto“ (angl. National Front) partijos vadovė – Marie Le Pen. „ES pasirengusi stipriai kontroliuoti valstybes, kurios išnaudojusios ekonominę paramą, pradeda kelti saugumui ir stabilumui kenkiančias diskusijas apie išstojimą“, – rimtai į dabartinę Europos situaciją žvelgė politikas V. Andriukaitis.
Aptariant visą diskusijos turinį, kaip viena dažniausiai įvardijamų problemų buvo vietinės politikos švietimo sistemos spragos. Neefektyvi edukacija vidurinio lavinimo ir aukštosiose mokyklose – menkina Lietuvos piliečio, kaip Europos Sąjungos visaverčio dalyvio savivertę. Dalyviai šią priežastį įvardino ir kalbant apskritai apie žmogaus teisių, ypatingai negalią turinčių žmonių, padėtį visuomenėje.

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>